Netylant kalboms apie šnipinėjimą ar kibernetines atakas, ne išimtis yra ir intelektinės nuosavybės vagystės.
Advokato Andriaus Iškausko teigimu, intelektinės nuosavybės vagystes Lietuvoje lemia lengvas pasiekiamumas ir įsivaizdavimas, kad niekas nuo to nenukenčia.
„Lietuvoje, ypač tarp jaunimo, yra įsigaliojęs toks mitas, kad tai darydami jei niekam nepakenkia, niekas nepatiria žalos. O jeigu kas nors žalą ir patiria, tai tos turtingos korporacijos, kurios ir taip turi daug pinigų. Tai toks Tado Blindos sindromas, kuris yra labai iškreiptas“,- sakė A.Iškauskas.
Tiesa, pasak advokato, tokios tendencijos šalyje po truputį keičiasi: „Keičiasi dėl to, kad atsiranda legalių alternatyvų. Tai ir legalios internetinės knygos, ir muzika“.
Tačiau intelektinės nuosavybės vagystės gali kelti ir pavojų patiems žmonėms. Tai yra kai klastojami vaistai, trąšos ir sėklos. „Įsivaizduokite padirbtas trąšas su ne tomis cheminėmis medžiagomis, kurios turėtų būti. Kokią žalą jos gali padaryti tiems augalams, maisto produktams, kurie patenka ant mūsų stalo“, – sakė A.Iškauskas.
Paklaustas, kaip atpažinti tokį produktą, teigė, jog niekaip: „Jeigu mes kalbame apie trąšas, tai niekaip. Tuo metu tų trąšų pirkėjai šioje vietoje yra šviečiami, kad apsisaugotų nuo to“.
Jeigu yra pažeidžiamos intelektinės nuosavybės teisės gresia administracinė arba baudžiamoji atsakomybė.
