2009-ieji mums atneš jau trečios kartos „Intel Core“ procesorių šeimą. Kas nauja trečiojoje trilogijos dalyje?
Prieš kelerius metus „Intel“ nusprendė, kad laikas atsisakyti labai ilgai „grojusio“ procesorių pavadinimo „Pentium“. Nors šis vardas, rinkoje buvęs nuo 1993 metų, tapo kompiuterio „širdies“ sinonimu, vartotojams, o ir, matyt, pačiai „Intel“ korporacijai jis pradėjo atsiduoti naftalinu. „Pentium“ per visus tuos metus ne visada buvo technologijos ir spartos lyderis, o naujasis, 2006 metais pristatytas, gaminys atvėrė duris į procesorių olimpo viršūnę. Gal todėl, matydama akivaizdų techninį dominavimą, „Intel“ pakeitė procesorių pavadinimą į „Core“. Vėliau sekė antroji „Core 2“ karta, dar pagilinusi prarają tarp „Intel“ ir pagrindinės jos konkurentės – AMD.
Reikia skirtingų lizdų
Na, o 2009 metai mums atneš jau trečios kartos „Core“ procesorių šeimą, kurios pavadinimo skaičius nebus keičiamas iš dvejeto į trejetą, ji mums bus pristatyta kaip „Core i7“. Vėliau „Intel“ planuoja išleisti ir ne tokių „ekstremalių“ mikroprocesorių šeimą „Core i5“, bet šiandien mes bandome „vyresniuosius brolius“, tad apie juos ir papasakosime.
Beje, viena įdomi detalė, skirsianti šias dvi procesorių šeimas – kitoks procesoriaus lizdas. Taip, kad vienu metu rinkoje esantys procesoriai nebūtų suderinami tarpusavyje ir jiems reikėtų visos atskiros platformos su skirtingu procesoriaus lizdu, nebuvo jau senokai. Bet, matyt, „Intel“ nusibodo, kai visokio plauko testuotojai ir spartintojai, panaudodami net ir ekstremalius šaldymo metodus (pavyzdžiui, skystą azotą), demonstruodavo, kaip mažesnės spartos ir pigesni procesoriai paspartinti gali atlikti beveik tą patį, o kartais net šiek tiek daugiau, nei anksčiau pasirodę, bet užimantys kur kas geresnes pozicijas ir daugiau kainuojantys „ekstremalūs“ jų analogai. Dabar turime dvi atskiras platformas, su, tikėtina, skirtingais pagrindiniais lustais ir skirtingais procesorių lizdais.
Kas nauja?
Grįžkime prie „Core i7“ platformos, kurios komponentus apžiūrėjome NK laboratorijoje, ir galime apie ją papasakoti ne iš nuogirdų. Taigi kas nauja šioje, trečioje, trilogijos dalyje? Visų pirma – jau minėtas naujasis procesoriaus lizdas „LGA 1366“. Taip pat naujos pagrindinės plokštės, pagamintos naudojant naujausią „Intel“ lustą „X58“, ir su tuo susijęs suderinamumas tik su naujo tipo atmintinėmis DDR3. Be to, naujiesiems procesoriams dar būdinga „Intel Turbo Boost“ technologija, leidžianti užduotis atlikti sparčiau.
Išsamiau apie naują platformą
O dabar apie visą platformą išsamiau. Pradėsime nuo pačių procesorių. Kol kas turime tris „Core i7“ šeimos procesorių modelius: „965“, „940“ ir „920“.
Taip, jūs pastebėjote teisingai, pavadinimai sutrumpėjo vienu nuliu ir dabar neviršija tūkstančio. Mūsų manymu, tai nėra labai geras pavadinimų skaičių pasirinkimas, nes tokie pat skaičiai buvo naudojami pagrindinių plokščių lustų, jau nugrimzdusių į istorijos vandenis, pavadinimuose. „920“ lusto fiasko „Intel“ vargu ar norėtų prisiminti. Na, bet „Intel“ – didelė kompanija, tad jiems geriau žinoti.
Kol kas nepasikeitė techninis procesas – jis, kaip ir „Core2“, 45 nanometrų, bet iki 2009 metų pabaigos „Intel“ planuoja procesorius pradėti gaminti taikydami 32 nanometrų techninį procesą. „Core i7“ šeimos procesoriai, bent jau tie, apie kuriuos šiuo metu garsiai šnekama, – keturių branduolių. Dar viena seniena-naujiena – gaminant naujos kartos procesorius grąžinta HT technologija, emuliuojanti du procesoriaus branduolius iš vieno. Taigi operacinė sistema „Windows“ matys ne keturis, o aštuonis loginius procesorius. Klausimas, ar sugebės efektyviai juos panaudoti?
Apžiūrai gavome visus tris naujuosius procesorius, kurių du – „920“ ir „940“ – priskirti „normaliems“, o „965“ – „ekstremaliems“. Visi jie gaminami naudojant tą pačią technologiją, visi turi po 8 megabaitus spartinančiosios atminties (beje, ankstesni „Core 2 Quad“ turėjo po 12 megabaitų). „Ekstremalų“ modelį nuo paprastesnių skiria du dalykai: visų pirma taktinis dažnis („920“ dirba 2,66, „940“ – 2,93, o „965“ – 3,2 gigaherco dažniu), o antras skirtumas – magistralės pralaidumas, kuris „920“ ir „940“ modelio siekia 4,8, o „965“ – net 6,4. Taigi, čia ir yra pagrindinis „ekstremalaus“ modelio privalumas – net jei ir pavyktų kitus modelius paspartinti iki 3,2 gigaherco, didesnis magistralės pralaidumas garantuotų pergalę „965“ modeliui. Be to, „965“ modelį paspartinti bus ne tik įmanoma, bet ir leidžiama, mat jis, kaip ir prieš tai buvusių „Extreme“ šeimų atstovai, neturi spartinimo ribojimo. Popieriuje ši naujoji procesorių karta nuo senesnės skiriasi labai menkai, bet pirmieji testai rodo kur kas didesnius skirtumus. Žinoma, tai ne tik procesoriaus, bet ir kitų platformos komponentų įtaka. O kokie jie?
Kiti sistemos komponentai
Pagrindinė plokštė – „DX58SO“, kurios pavadinimo raidės „SO“ – „SmackOver“ trumpinys. Tinkamo analogo lietuvių kalba nesugalvojome, bet viena iš žodžio „Smack“ reikšmių – pliaukštelėjimas. Taigi galėtume „SO“ versti „pliaukštelk vėl“. Neaišku kam, bet įtarimų turime... Na, bet mes juk ne pavadinimo susirinkome aptarinėti. Kas nauja plokštėje? Visų pirma, pasikeitė atminties lizdų išdėstymas – dabar jie nukelti į plokštės viršų, tai, pasak „Intel“, pagerina jų aušinimą. Beje, taip atrodo tik pačios „Intel“ pristatoma plokštė, o kitų gamintojų variantai nelabai kuo skiriasi nuo praėjusios kartos modelių. Antras skirtumas – galų gale nebeliko senųjų PS/2 tipo jungčių klaviatūrai ir pelei. Ar taip pasielgs ir kiti plokščių gamintojai – pamatysim, o „Intel“ vietoje jų įtaisė du kur kas naudingesnius „eSATA“ lizdus.
„X58“ lustas leidžia turėti du visaverčius „PCI Express x16“ tipo lizdus grafinėms plokštėms. Priminsime, kad ankstesnieji „Intel“ lustai leido turėti vieną visavertį „PCI Express x16“ lizdą ir vieną ne visai. Taigi kompiuteriuose galėsite drąsiai kurti ypač našias „CrossFire“ vaizdo sistemas. Be šių, turime vieną „PCI Express x4“ jungtį, vieną „PCI Express x1“ ir vieną seną, gerą PCI lizdą. Senųjų PCI plėtotės plokščių savininkai bus nuvilti, bet jų valioje – pasirinkti ne „Intel“ pagamintą pagrindinę plokštę su didesniu PCI lizdų kiekiu.
Jei ankstesnės plokštės (gal išskyrus „X48“) galėjo „naudotis“ tiek DDR2, tiek DDR3 paslaugomis, tai „X58“ moka dirbti tik su naująja atmintimi. Dar vienas naujas dalykas – atmintis nuo šiol nebėra „Dual DDR“, kai atminties plokšteles į pagrindinę plokštę dėdavome po dvi, siekdami didesnės jų spartos. Dabar turime trigubą DDR sistemą, tad norėdami pasiekti maksimalią kompiuterio spartą, turėsime atminties modulius pirkti po 3 vienetus. Naujojoje sistemoje operatyviajai atminčiai skirti 4 lizdai (kiti gamintojai jų įdėję net 6), iš kurių trys nudažyti viena spalva, o vienas – kita. Pasiūlymas būtų naudoti 3 vienodus modulius ir juos dėti į vienodos spalvos lizdus – taip bus pasiekiama optimali sparta.
Kitos savybės nėra labai naujos ar įspūdingos, todėl jas tik paminėsime: 8 kanalų aukštos kokybės audiosistema su skaitmeniniais įvesties ir išvesties lizdais, gigabitinis tinklo adapteris, dvylika USB jungčių (8 išorinės ir 4 vidinės), 6 SATA jungtys (dvi iš kurių – jau minėtos išorinės „eSATA“), tinkamos RAID diskų masyvui, ir pora (viena vidinė ir viena išorinė) sparčiųjų „FireWire“ jungčių. Klausimas – ar galima sugalvoti ką nors daugiau? Į jį gal pavyks rasti atsakymą kitiems gamintojams. Į „Intel“ gaminį, manome, sudėta viskas, kas įmanoma. Beje, „X58“ lustas turi pasyvaus aušinimo radiatorių, bet komplekte taip pat radome tinkamą ventiliatorių, kiek palengvinantį „karštą“ lusto gyvenimą.
Aušinimas
Dviračio čia niekas neišrado, išoriškai į procesorių komplektą įeinantis aušintuvas beveik toks pats, kaip ir anksčiau siūlyti. Tiesa, čia „Intel“ irgi nepagailėjo vartotojų pinigų – senųjų aušintuvų pritaikyti naujajai sistemai nepavyks, mat skiriasi tvirtinimo vietos, nors principas liko toks pats. Kaip ir dažnas žingsnis kompiuterių pramonėje, šis – tikra komercija, papildomi pinigėliai už naujus komponentus. Beje, kai kurie gamintojai jau paskelbė, kad pasiūlys vartotojams adapterius esamiems aušintuvams. Taigi bent jau gerų ir brangių aušintuvų savininkai turėtų sutaupyti litą kitą, mat užteks įsigyti adapterį.
Kadangi procesoriai pagaminti remiantis 45 nanometrų technologija, teoriškai jie galėtų veikti ir su masyviu, bet pasyviu radiatoriumi. Bet tik teoriškai, nes energijos šie procesoriai suvartoja išties nemažai – 130 vatų. O tiek šilumos radiatorius be aušinimo vargu ar sugebės išsklaidyti. Galbūt „Core i5“ šeimos atstovai ir galės būti visiškai tylios sistemos be aušintuvų pagrindas, bet „Core i7“ – vargu.
Diskinis kaupiklis
Turime visą naują platformą, tad logiška, kad „Intel“ su šia sistema siūlo naudoti ir naujos kartos SSD tipo kaupiklius, pagamintus remiantis „Flash“ technologija. Žinoma, dar suprantamesnis šis skatinimas tampa tada, kai ant testams pristatyto „disko“ pamatai „Intel“ logotipą. Žinoma, „Intel“ negamina įprastų diskinių kaupiklių, bet ji jau senokai yra viena didžiausių „Flash“ tipo atminties lustų gamintojų, o būtent jie ir naudojami SSD tipo diskų „viduriuose“. „Intel“ siūlo dviejų tipų SSD kaupiklius: M (mainstream – populiarius) ir E (extreme – ekstremalius).
Skirtumai keli. Pirmas – talpa. M serija gali būti 80 arba 160 gigabaitų, E serija – 32 arba 64 gigabaitų. Antras – rašymo sparta, ji yra 70 MB/s ir 170 MB/s atitinkamai. Na ir trečias – tikėtinas veikimo laikas – 1,2 ir 2 milijonai valandų. Aišku, yra ir ketvirtas skirtumas – kaina, tad kiekvienas vartotojas išsirinks sau tinkamą modelį pagal pageidavimus ir piniginės storį.
SSD talpa kol kas nesiekia įprastų diskų talpumo rodiklių, tad „Intel“ rekomenduoja SSD diską naudoti kaip sisteminį – į jį instaliuoti operacinę sistemą ir programine įrangą, o įprastame diske laikyti duomenis ir kitas daug vietos užimančias bylas.
Pabaigai
Na, o pabaigai pasakysime, kad „Intel“ naujuosius „Core i7“ šeimos atstovus „920“ ir „940“ vadina „planetos didžiausio našumo procesoriais“, o „965“ modelį apibūdina labai jau nekuklus pareiškimas – „geriausias procesorius planetoje“.
Turime pripažinti – šią akimirką tai tiesa. Na, o kaip bus toliau, žiūrėsim, mat AMD grasina šiems monstrams su savo naujaisiais „Phenom II“, kurie turėtų išvysti dienos šviesą 2009 metais. Kol kas viskas labai miglota, bet kol nėra „gyvų“ palyginimų, drąsiai sakome, kad dabar sparčiausias ir našiausias procesorius rinkoje – „Core i7“.
Dainius Jakas
2009 m. Nr. 1
Numeryje taip pat skaitykite:
Lengvesnių už orą dvikova
Nešiojamųjų interneto kompiuterių testas
Darbuotojai, kuriems nereikia poilsio
Garsas 360 laipsnių kampu
Blogofermos - kurią pasirinkti?
