Greta Stasytienė kartu su savo šeima yra įsikūrusi Kauno mieste, čia ji augina vyresnėlį keturiolikmetį sūnų ir šešerių metukų sulaukusią Eglę.
Eglę iš tiesų būtų galima pavadinti tikra kovotoja, mat dar bebūnant mamos įsčiose, ji patyrė insultą. Medikai jos mamą tikino, kad mergytei grėsė mirtis tiek bebūnant pilve, tiek ką tik gimus ir net praėjus parai ar metams po atsiradimo šiame pasaulyje. Tačiau Eglė paneigė visas skaudžias prognozes ir dabar aktyviai skinasi kelią, lankydama darželį su kitais vaikais.
Nėštumas nieko blogo nežadėjo
Kaip prisimena pati Greta, jos nėštumas tikrai nebuvo kažkuo įtartinas, priešingai – viskas klostėsi iš tiesų gerai, o medikai nieko blogo nė neįtarė.
„Mane labai prižiūrėjo, atlikinėjo įvairius tyrimus. Kadangi gimdžiau, sulaukusi 36-erių, buvo atlikti ir genetiniai tyrimai, tikrino viską ir žiūrėjo, kad nebūtų jokių problemų.
Laukimas buvo gražus. Kadangi laukiausi mergaitės, todėl ir pati norėdavau vis pasimaivyti, sumąstydavau įvairių fotosesijų. Buvau pamaiva, nes žinojau, kad laukiuosi mergytės“, – prieš šešerius metus buvusį savo nėštumą prisimena pašnekovė.
Apsilankiusi pas gydytoją kabinete, 32-ąją nėštumo savaitę Greta išgirdo, kad kažkas yra negerai. Medikai pastebėjo, kad per mėnesį vaiko kūnelis pilve paaugo, o galvytė – ne.
„Viskas buvo gerai, iki kol neatėjo laikas gimdyti“, – priduria Eglės mama.
Medikai negalėjo nustatyti priežasties
Kai atėjo lauktasis gimdymo terminas, Greta jautė daug didesnę baimę nei kitos moterys, juk niekas nežinojo, kas yra negerai moters įsčiose esančiai dukrai.
Greta prisimena, kad jos gimdymas buvo skatinamas ilgas valandas, o kol moteris gulėjo po paskirtos vaistų dozės, vaikelis pilve sugebėjo ir apsiversti:
„Aš jaučiau, kai gulėjau ant stalo, kad man labai stipriai suskaudo pilvą. Matyt tuo metu ji ir sugebėjo apsiversti. Vėliau, begimdant, ji išėjo veidu į viršų, o tai reiškia, kad ji strigo gimdymo takuose.
Negalėjo pajudėti nei pirmyn, nei atgal. Gydytojai mane tada ir guldė, ir sodino, ir ko tik nedarė. Eglė gimė pridususi, nekvėpavo, tačiau buvo normalios rožinės spalvos“.
Medikai ką tik gimusią Gretos dukrelę iš karto atgaivino ir inkubavusią išvežė į reanimacijos palatą. Tuomet Greta pamatyti savo naujagimės negalėjo, o ir patys medikai negalėjo nustatyti priežasčių, kas yra negerai ką tik gimusiai mergytei.
„Pirmą parą ją ištiko traukuliai, buvo atlikta gausybę tyrimų. Iš pradžių bandė įtarti meningokokinę infekciją – tyrimai buvo neigiami, tuomet galvojo, kad gali būti herpes virusas arba auksinis stafilokokas – jie vis tiek nepasitvirtino. Galiausiai, galvojo, kad gali būti infekcija nuo šunų ar kačių, tačiau nepasitvirtino ir šis variantas“, – sako Greta.
Medikai siūlė tik melstis
Galiausiai medikai naujagimei atliko magnetinį tyrimą, kuris ir parodė ganėtinai klastingą diagnozę. Dar bebūnant pilve, Gretos naujagimė kairėje galvos smegenų pusėje patyrė išeminį insultą.
„Kai vaikas patyrė insultą dar būdamas pilve, nereikia tikėtis, kad viskas lengvai praeis. Pirmos penkios paros buvo labai sunkios, nes medikai sakė, kad jeigu išgyvens jas, ji išgyvens ir metus.
Gydytojai sakė, kad padarė viską, ką galėjo, o tada ragino mus eiti melstis, nes viskas buvo Dievo valioje“, – tv3.lt pasakoja Eglės mama ir prisimena pačias skausmingiausias savo gyvenimo akimirkas:
„Nuėjome į koplytėlę ir meldėmės. Stovi šalia vaiko ir matai, kad reikia atsisveikinti – tai buvo patys skausmingiausi momentai. Dabar apie tai galiu kalbėti, o pirmuosius tris metus negalėjau net prisiminti, nes būčiau apsiverkusi.
Mums rekomendavo Eglę ir pakrikštyti ligoninėje, bet mes tvirtai sakėme, kad ne, ji turės gražias krikštynas kaip ir visi vaikai. Ir po penkių parų ją atjungė nuo aparatų, paguldė į paprastą palatą“.
Apmirusi smegenų dalis
Nors ir žinojo, kad judviejų dukrą dar pilve ištiko insultas, Greta su vyru nežinojo, ko gali tikėtis ateityje. Kaip medikai tuomet patikino mamą, visos pasekmės pasimatys, mergytei beaugant.
„Pas mus buvo kraujagyslė užsikišusi, toje vietoje apmiršta smegenų, kurioje susidarė trombas, dalis. Toji dalis yra pilka, o tai rodo, kad ta vieta, kuri atsakinga už kalbą, logiką, mąstymą, sprendimų priėmimą yra mirusi“, – paprastai paaiškina Greta.
Dar bebūnant keturių mėnesių, Eglę ištiko dešinės rankos paralyžius, o vėliau ir vienos kojos.
Nors yra išskiriamos šešios priežastys, kurios gali lemti vaikelio insultą, dar bebūnant pilve, tikslios priežasties, kodėl taip nutiko būtent Gretos dukrai, medikai nežino iki šiol.
„Viena priežastis – mamai papuola infekcija, kitos – nėštumo metu vartojamas alkoholis ar narkotikai, dar gali būti pilvo trauma arba placentai nepaduodamas deguonies kiekis. Dar insultą gali lemti kirminai arba mineralų trūkumas, bet visi mano tyrimai buvo geri, vitaminus taip pat gėriau“, – patikina Greta.
Stengiasi funkcijas perduoti sveikoms smegenims
Nėštumo metu Eglės mama to nesureikšmino, tačiau dabar moteris prisimena, kad jos dukrelė pilve taip pat labai mažai judėdavo, vis reikdavo kutenti pilvą, o čia, pasirodo, taip pat nėra geras ženklas. Mat jis signalizuoja, jog vaikas vystosi prastai.
„Visuomet galvojau, kad insultas ištinka tik pagyvenusius žmones, per feisbuką prisijungiau prie įvairiausių grupių, kurios jungia žmones iš viso pasaulio.
Tose grupėse diskutuoja žmonės, kurie patys ar jų artimieji yra išgyvenę insultą. Patikėkite, mūsų šalyje dar kažką išsiaiškina ir padaro, o kitur pasako, kad nežino, kodėl gimė toks vaikas ir net nesivargina gilintis“, – sako pašnekovė.
Pati Greta niekada nenuleido rankų ir aktyviai pati domėjosi įvairiausiais būdais, kurie galėtų padėti jos dukrelei Eglei bent kiek sutvirtėti. Taip moteris atrodo neuropsichologiją, lankėsi įvairiose konferencijose ir skaitė begalės knygų.
Dabar moteris sako, kad didžiausias jų šeimos tikslas yra sveikoms Eglės smegenims perduoti apmirusiųjų funkcijas:
„Yra toks dalykas kaip smegenų neuroplastiškumas, kadangi yra manoma, jog mūsų smegenų dirba tik apie dešimt procentų. Tai šiuo atveju, stimuliuojant ir aktyvuojant, sveikosios smegenys gali perimti mirusiųjų smegenų funkcijas“.
O stimuliuoti smegenis labiausiai šešiametei padeda terapijos, mankštos ir judėjimas. Be to už surinktus žmonių pinigus Eglė apsilankė ir Sankt Peterburgo gydymo centre. Mat tik čia yra taikoma speciali transkranialinė smegenų poliarizacija. Nors ši sąvoka skamba ganėtinai sudėtingai, Eglės mama apie ją paaiškina ganėtinai paprastai:
„Čia mokslas susijungia kartu su medicina, yra atliekamas specialus tyrimas. Jo metu yra išsiaiškinama, kurioje vietoje yra pažeisti smegenų centrai, tam medikai turi specialią techniką. Yra pajungiami elektrodai tose vietose, kur yra pažeisti centrai ir jie yra stimuliuojami bei sujungiami su sveikais smegenų centrais. Tuo metu vaikui yra duodama veikla ir tokiu būdu smegenys yra priverčiamos dirbti“.
Mokosi kartu su sveikais vaikais
Šiuo metu Eglei yra suėję jau šešeri metai, mergaitei yra paralyžiuota ranka ir koja, o ir jos kalba yra ganėtinai sudėtinga, tačiau kaip sako jos mama, ji viską supranta kuo puikiausiai.
„Ji kalba, bet kalba atskirais žodžiais, ne sakiniais ir tos kalbos yra trūkumų. Kalba nerišli, kaip su karšta bulve tarsi kalbėtų, ji kalba kaip trijų metų vaikas, tačiau kuo puikiausiai viską supranta, aš nekalbu su ja kitaip ar kažkaip specifiškai – kalbu normaliai, pilnais sakiniais“, – priduria Eglės mama.
Eglė lanko ugdymo įstaigą kartu su sveikais vaikais ir jos mama Greta tikrai nemano, kad tai yra išskirtinis dalykas. Moteris pasakoja, kad dar prieš gerą dešimtmetį ir net daugiau sveiki vaikai mokėsi kartu su neįgaliais vaikais ir nieko įspūdingo tame kiti nematė. Sveiki vaikai noriai padėdavo sergantiesiems, o taip būdavo ugdomas ir jų tarpusavio bendravimas.
Todėl Eglė nemano, kad jos dukrą reikėtų kaip nors išskirti ar mokyti atskirai nuo kitų vaikų, priešingai – jos mergaitė yra pakankamai veikli ir aktyvi, palyginus su kitais neįgaliais vaikais, kurių mamos negali išeiti net į darbą.
Būtent tokios istorijos kaip Gretos dukrytės Eglės visuomenei parodo, kad insultas dar tikrai nėra galutinė gyvenimo diagnozė, priešingai, išgyvenę insultą žmonės, laikomi tikrais gyvenimo kariais.
