Kėdžių ir stalo kilmės šalis – Lenkija. Poilsio kėdės – Kinija. Tačiau įvairiose šalyse pagamintų baldų, kurių geriau nepirkti, pasitaiko ne taip jau retai. Tad jei vasarą nuspręsite atnaujinti būstą, baldus rinkitės ypač atidžiai.
Miegoti ant bet ko negalima
Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos (VNMPI, toliau – Inspekcija) specialistų duomenimis, per tris pirmuosius šių metų mėnesius dėl baldų Inspekcija sulaukė 38 vartotojų skundų, iš kurių 31 (beveik 82 proc.) pasitvirtino. Daugiausia skundų Inspekcija gavo dėl sėdimųjų ir gulimųjų baldų (miegamųjų sofų, čiužinių), įvairios paskirties stalų, korpusinių baldų bei virtuvės baldų, pagamintų ir sumontuotų pagal individualius projektus.
Nepatenkinti sėdimais baldais į VNMPI kreipėsi 15 vartotojų, dėl gulimųjų baldų ir čiužinių bei dėl korpusinių baldų – po 9 vartotojus, dėl stalų – 4, dėl virtuvės baldų – 3. Vienas vartotojas skundėsi dėl baldinių medžiagų. Didžioji dalis vartotojų (beveik 95 proc.) buvo nepatenkinti įsigytų baldų kokybe.
„Vartotojai turėjo problemų dėl minkštųjų baldų transformavimo mechanizmų, minkštųjų dalių deformacijos, netinkamo komplektavimo ir lūžių, čiužinių deformacijos, girgždėjimo, korpusinių ir virtuvės baldų saugos, funkcionalumo. Jie skundėsi ir dėl to, kad nebuvo laikomasi sutarties sąlygų ar jos vykdytos netinkamai, nebuvo pašalinti trūkumai, neužbaigti montavimo darbai. Sulaukėme skundų ir dėl to, kad nesilaikoma daiktų grąžinimo ir keitimo taisyklių reikalavimų“, – portalui balsas.lt sakė VNMPI Paslaugų kontrolės skyriaus vedėja Rima Tuganauskaitė.
Kėdutė skirta sėdėti, kopėtėlės – pasilypėti
Pavojų gali kelti ne tik netinkamai pagaminti, bet ir netinkamos konstrukcijos baldai bei medžiagos, naudojamos juos gaminant. Pasak VNMPI Gaminių kontrolės skyriaus vedėjos Danutės Banytės, nemažai lemia ir tai, kad baldai – specifinė prekė.
„Dėl netinkamos konstrukcijos baldas gali greitai sulūžti. O pakabinamieji baldai gali smarkiai sužaloti žmogų krisdami. Be to, baldais naudojasi ir vaikai, ir pagyvenę žmonės, kurie priskiriami rizikos grupėms. Ypač didelis dėmesys kreipiamas vaikų ir kūdikių baldams. Jiems yra nustatyti tam tikri standartai, saugos reikalavimai. Jų instrukcijos būtinai turėtų būti išverstos į valstybinę kalbą. Taip pat turėtų būti įspėjamieji ženklai, kurie numatyti standarte. Todėl prieš įsigydami baldus atkreipkite dėmesį į gamintojų užrašus bei patys gerai juos apžiūrėkite. Ypač tada, kai renkatės baldus vaikams ar pagyvenusiems žmonėms“, – pataria D. Banytė ir aiškina, kad baldams nėra nustatyta privalomų reikalavimų, todėl gamintojai vadovaujasi bendrosios produktų saugos taisyklėmis.
Pasak VNMPI specialistų, jei baldas, pavyzdžiui, kėdė, nestabilus, mes galime nuo jo nukristi. Tai gali baigtis laimingai, bet galima patirti ir sunkią traumą. Vis dėlto ne visada pretenzijas reiškiantys vartotojai yra teisūs.
„Viena moteris skundėsi, kad užlipusi ant taburetės uždaryti lango nuo jos nukrito. Bet šiuo atveju taburetė niekuo dėta – tai yra baldas, skirtas sėdėti. Mes visi kartais ant jos pasilypėjame, tačiau baldas nekaltas, kad moteris nukrito. Pasilypėti skirtos kopėtėlės, kurių pakopa yra nedidelė. Jeigu ji traumą būtų patyrusi dėl kopėtėlių konstrukcijos, būtų galima kalbėti apie tam tikras kompensacijas, kurias priteistų teismas, o pačių kopėtėlių patikimumą mes tikrintume“, – aiškina Gaminių kontrolės skyriaus vyriausioji valstybinė inspektorė Liubovė Grabusova.
Kėdės, kurios gali nurėžti pirštus
VNMPI Gaminių kontrolės skyriaus vedėja D.Banytė prisimena, kad kartą teko išimti iš prekybos net 4 rūšių nesaugias kėdes – iš viso 2 tūkstančius vienetų. „Sulankstomos kėdutės dėl tam tikrų konstrukcijos ypatumų gali tiesiog nukirpti žmogui pirštus. Kai jos atlenkiamos, turi užsifiksuoti. O jei nėra jokio fiksuojančio mechanizmo – atsisėdęs gali netyčia timptelėti, o tau per pirštus „kirpt“, ir gali pirštą nupjauti. Lietuvoje tokių nelaimių nebuvo, bet ES tai vertina labai griežtai“, – aiškina ji.
„Kitos kėdės buvo su atvirais vamzdžių galais. Žmonės kartais nepagalvoja – atrodo, kėdė kaip kėdė, bet tie atviri vamzdžių galai labai pavojingi. Galima ir įsipjauti, ir net susilaužyti pirštą“, – aiškino specialistė. Pasak jos, ES jau reikalaujama, kad vamzdžiai būtų apdirbti taip, kad nebūtų jokių pavojingų dalių, bet kitose šalyse, pavyzdžiui, Rusijoje, tokio reikalavimo dar nėra. Balduose, ypač skirtuose vaikams, neturi būti jokių „šerpių“, kampai turi būti suapvalinti, o skylutės gali būti ne ilgesnės kaip 10 mm ir tokio diametro, kad netilptų pirštukas.
Paklausta, kaip elgiamasi nustačius, kad baldas nesaugus, D. Banytė aiškino, jog didieji prekybos centrai, kurie gaminius buvo paskirstę savo tinklų parduotuvėse, patys juos susirenka. Be to, jie turi viešai paskelbti apie nesaugius baldus ir kviesti žmones, kurie tokių gaminių įsigijo, juos grąžinti.
„Jeigu prekybininkai patys to nepadarytų, mūsų inspekcija surinktų baldus ir juos sunaikintų. Bet tada pateiktume jiems sąskaitą, kuri gali būti nemaža. Baudos bei sankcijos būtų labai didelės. O surinkę nesaugius baldus prekybininkai patys aiškinasi su tiekėjais, importuotojais ir gamintojais“, – pasakoja ji.
Tikrina specialiuose stenduose
Lietuvoje veikia akredituotas baldų bandymo centras. Į jį atvažiuoja ir lenkai, ir estai, ir latviai, kurie neturi tokio centro. Jei kyla įtarimų, kad baldas gali būti nesaugus, jis bandomas specialiuose stenduose. Baldai veikiami tam tikro stiprumo jėga, vartomi, laužomi, sendinami.
„Pavyzdžiui, gauname skundą, kad kas nors baldui atsitiko prabėgus, tarkim, metams, kai jis buvo įsigytas. Bet juk priežastys gali būti įvairios – baldas galėjo sulūžti ir dėl gamybos broko, ir dėl netinkamo naudojimo. Todėl tikrindami, tokį pat naują baldą atitinkamai jį sendiname. Sakykime, kėdę, kuria vartotojas naudojosi dvejus metus, specialia technologija galima tiek pat „pasendinti“ per savaitę“, – aiškina Gaminių kontrolės skyriaus vyriausioji valstybinė inspektorė L. Grabusova.
Nemalonus kvapas nebūtinai reiškia pavojų
VNMPI atstovų teigimu, pavojų gali kelti įvairios medžiagos. Klijuota fanera, plaušo plokštės, padengtos natūraliomis ar sintetinėmis medžiagomis, gali būti naudojamos gaminant baldus, tačiau joms keliami tam tikri reikalavimai.
„Medžiagos, esančios klijuose, dažuose, lakuose – lakios ir ilgainiui išgaruoja. Nepaisant to, reikalavimai vis tiek griežti. Pati geriausia plokštė, kurią leidžiama naudoti vaikų baldams gaminti, turi būti E1 emisijos, o suaugusiems – 1 ir 2 emisijos klasės. Iš jų mažiausiai skiriasi lakios medžiagos“, – sako L. Grabusova. Ji aiškina, kad gamintojai kenksmingų medžiagų neturinčias plokštes žymi ženklu CE, o baldininkai pirkdami iš gamintojo plokštę turėtų prašyti atitikties dokumentų. Kita vertus, visos plokštės dailinamos, faneruojami jų kraštai, ir per furnitūrai skirtas nedideles skylute neturėtų skverbtis daug pavojingų medžiagų.
„Cheminės ir pavojingos medžiagos Europoje klasifikuojamos pagal tai, kokį pavojų kelia. Pavyzdžiui, formaldehido naudojimas labai griežtai reglamentuojamas. Tačiau ne visuomet aišku, kokių medžiagų reikia ieškoti, ir ne visada nemalonus kvapas reiškia, kad ją skleidžianti medžiaga kenkia sveikatai. Kartais bekvapės medžiagos kenkia sveikatai labiau negu tos, kurias jaučiame ir kurios kelia diskomfortą. Pavyzdžiui, dimetilfumaratą, nors jis yra bekvapis ir bespalvis, Europoje uždrausta naudoti, nes tai labai nuodinga medžiaga, sukelianti didelę alergiją. Vienas žmogus nuo jo buvo pasidaręs raudonas kaip vėžys“, – prisimena D. Banytė. Ji aiškina, kad yra net specialios higienos normos, kurios apibrėžia ir kvapų stiprumą.
„Yra malonūs ir nemalonūs kvapai, bet jeigu tų malonių per daug, jie taip pat vargina žmogų. Kita vertus, kvapas nebūtinai turi sklisti nuo naujų baldų. Gali būti ir nuo sienų, ir nuo lubų, ir nuo grindų“, – primena ji.
Baldus reikia vėdinti
Pasak VNMPI specialistų, dabar, kai natūralias pakavimo medžiagas pakeitė sintetinės, lakiosios medžiagos paprasčiausiai nespėja išgaruoti anksčiau, negu baldas pasiekia prekybos salę ar net vartotojo namus. Jos pasklinda tada, kai baldas išpakuojamas. Tačiau nėra jokių standartų, numatančių, kiek laiko reikėtų laikyti išpakuotus baldus. Vis dėlto padėtis pamažu gerėja.
„Situacija Europoje ėmė gerėti maždaug prieš dvejus metus. Lietuvoje yra laboratorija, galinti atlikti reikiamus tyrimus. Galime pasidžiaugti, kad mūsų šalyje formaldehido ar dimetilfumarato balduose neaptikta. Pastebime, kad net Kinija stengiasi gaminiuose, kuriuos tiekia Europos rinkai, nenaudoti kenksmingų medžiagų“, – teigia D. Banytė.
Atidžiai skaitykite sutartis
VNMPI Paslaugų kontrolės skyriaus vedėja R. Tuganauskaitė atkreipia dėmesį į dar vieną problemą. Tirdami skundus, susijusius su baldų gamyba, inspektoriai dažnai pastebi, kad vartotojai pasirašo paruoštas standartines sutartis, kuriose surašyti tik piniginiai įsipareigojimai, o kartais ir sąlygos nesąžiningo vartotojo atžvilgiu. Tačiau jose neaptarti baldų kokybės reikalavimai, nepateikiami sudedamųjų dalių bei medžiagų aprašymai, baldų projektai (eskizai) bei surinkimo brėžiniai, kurie turėtų būti patvirtinti užsakovo parašu.
„Kai sutartys sudaromos neatidžiai, vartotojams dažnai kyla problemų dėl baldų komplektiškumo, netinkamų matmenų, apdailos spalvos. Jų netenkina ir baldų ar jų montavimo kokybė, užsakymo atlikimo terminų nesilaikymas. Didele problema vartotojams gali tapti ir defektai, atsirandantys po tam tikro laiko – nepasibaigus garantijos terminui arba terminui, nustatytam teisės aktuose“, – aiškina ji.
VNMPI specialistai apgailestauja, kad verslininkai dar nenoriai vykdo savo garantinius įsipareigojimus vartotojams, neatsako į jų prašymus arba jų nepriima, vilkina šalindami trūkumus, nepateikia reikiamos informacijos apie baldų naudojimą, o kai būtina – ir priežiūrą.
„Dėl to vartotojai negali įvertinti su gaminiu susijusios rizikos per visą nurodytą, įprastą ar numatomą jo vartojimo laiką, kai rizika iš karto nėra akivaizdi“, – aiškina R. Tuganauskaitė.
Anot Inspekcijos specialistų, daugelio nepatogumų išvengtume atidžiau rinkdamiesi baldus ir sudarydami sutartis. Jei turėsime visus reikiamus dokumentus, ir problemai kilus bus lengviau ieškoti teisybės.
Pasiekti, kad prekyboje, o vėliau ir mūsų namuose neatsirastų baldų, pavojingų ar net kenksmingų sveikatai, padeda RAPEX – Europos Komisijos skubaus keitimosi informacija apie pavojingus vartotojų sveikatai ir saugai gaminius, pranešimų apie pavojingus gaminius registravimo ir skelbimo sistema.
Aptikę skubią informaciją apie tai, kad kurioje nors šalyje aptiktas gaminys su kenksmingomis medžiagomis, Inspekcijos specialistai tikrina, ar šių gaminių nėra Lietuvos rinkoje. Bet šia sistema gali naudotis ir vartotojai – kiekvienas gali pasitikrinti ir net pasiteirauti apie dominantį gaminį.
