Ankstesnės pasaulinės krizės ir recesijos pagimdė daugybę įmonių, kurios tapo naujų ekonominių augimo ciklų flagmanais. Dabartiniai pasaulio ekonominiai sunkumai gali paskatinti spartų inovacijų lygio augimą bei naujų inovatyvių įmonių steigimą. Ar šie procesai universalūs? Ar jie būdingi ir Lietuvai?
„Istorija mums primena, kad kiekvieną kartą į ekonomikos sunkumus ir transformacijas ši tauta sugebėdavo atsakyti aktyviais veiksmais ir ambicingomis idėjomis“, – tokiais žodžiais JAV prezidentas B. Obama kreipėsi į Kongreso narius šių metų vasario 24 dieną. Jo kalboje buvo apžvelgtos visos įvairių laikotarpių inovacijos, kurias padiktavo būtinybė krizės akivaizdoje: geležinkelių linijos, nutiestos XIX a. pilietinio karo įkarštyje, viešųjų aukštųjų mokyklų tinklas, sukurtas Industrinės revoliucijos metu (su visomis neriboto augimo pasekmėmis). B. Obamos išreikšta mintis daugiau nei akivaizdi – ekonominiai sunkumai gali įtakoti neeilines inovacijas versle. Netiesiogiai JAV prezidento mintis patvirtina ir finansiniai investuotojai, dauguma kurių visų pirma išskiria technologinių įmonių akcijas, kaip pirminį įmonių akcijų rinkos atsigavimo šaltinį. Nepaisant krizės laikotarpiu mažėjančių rizikos kapitalo srautų, būtent tokiu metu gimsta įmonės – žvaigždės. Prisiminkime, kad ir „Google“ ar „Microsoft“ istorijas. Šios įmonės gimė sunkiais JAV ekonomikai laikais.
Keletas žinomų analitikų ir futurologų pritaria šiai nuomonei bei teigia, kad investuotojams reikėtų atkreipti ypatingą dėmesį į energetikos ir sveikatos, taip pat į IT ir technologinius sektorius. Antai futurologas Deividas Zachas teigia, kad „yra priežastis dėl kurios krizės dažnai vadinamos „rinkos išsitaisymu“. Procesai, kurie nebeveikia arba veikia ne efektyviai, yra pasenę, ir privalo būti pakeisti“.
Tokie pavyzdžiai galėtų būti pasaulinis plačiajuosčio interneto prieigos tinklas, leidžiantis sumažinti pasaulinius barjerus ir ženkliai padidinantis rinkos dalyvių skaičių. Energetikos sektoriuje galėtų būti išnaudotas didžiulis biokuro ir atsinaujinančios energijos gamybos potencialas. Biokuro, kuris neįtakos augančių maisto kainų pasaulyje, masinė gamyba. Šiuo metu intensyviai kuriamos baterijos nešiojamiems kompiuteriams ir automobiliams, ilgiau tarnausiančios ir talpinančios daugiau energijos arba kurios leistų pakrauti mobilaus telefono ar skaitmeninio grotuvo baterijas žmogaus kūno išskiriamos energijos pagalba. Efektyviausi jų gamintojai įgaus ilgalaikį, tvarų technologinį pranašumą.
Sveikatos sektoriuje sparčiai kuriamos mobilios diagnostikos priemonės ir prietaisai, kuriuos bus galima naudoti namie ir sumažinti vizitų pas gydytojus skaičių. Gremėzdiška ir sunki diagnostinė aparatūra, kuri iki šiol yra naudojama gydymo įstaigose, bus pakeista kilnojama diagnostine aparatūra naudojama namuose ar atokiose vietovėse. Pamenate, kaip vaikystėje bijojote lankytis pas stomatologą? Šiuo metu vis daugiau stomatologijos paslaugų yra kosmetinio ir profilaktinio pobūdžio. Panašios tendencijos skinasi kelią ir kitose medicinos srityse. Štai nauji nano ir biotechnologijų preparatai leis išgydyti ligi tol sunkiomis laikytas ligas arba veiksmingai užkirsti joms kelią. Šios technologijos gali stipriai įtakoti ir sveikatos draudimo sistemą, kurioje elektroniniai duomenys apie kiekvieną pacientą būtų kaupiami individualiai, kaip ir individualiai būtų taikomos prevencijos priemonės, priklausomai nuo jūsų polinkio sirgti viena ar kita liga. Tokios priemonės gali, pavyzdžiui, sumažinti spaudimą ligonių kasoms bei atsverti neigiamą demografinį poveikį valstybių biudžetams.
„General Electric“ (GE) šią savaitę JAV pradeda pardavinėti nešiojamą elektrokardiogramos (EKG) aparatą, kuris sveria tik 3 kg, dvigubai mažiau nei mažiausias iki šios naudojamas aparatas, ir kainuos tik 2500 JAV dolerių, 80% pigiau nei bet kuris kitas analogas, turintis panašias technines charakteristikas. Šiuo žingsniu GE siekia išplėsti klientų savo klientų ratą. Prietaisus galėtų naudoti ne tik ligoninės ar klinikos, tačiau ir privačius kabinetus turintys šeimos gydytojai bei medicinos seserys.
Tai nauja tendencija. Tradiciškai visi naujausi produktai būdavo pristatomi turtingose išsivysčiusiose šalyse. Tačiau, šis produktas puikus pavyzdys, kad inovatyvių produktų kūrimo kryptis kinta. GE kompanijos EKG aparatas jau kurį laiką yra išbandomas ir naudojamas Kinijoje, atokiose vietovėse įsikūrusiose ligoninėse. Šiuo metu licencija tokio tipo įrangos naudojimui jau patvirtinta ir daugelyje išsivysčiusių šalių.
Panašiu keliu žengia ir kitos kompanijos, tokios kaip „Nokia“ ir „Procter&Gamble“ (P&G). Šios kompanijos pradeda suprasti, kad pelno šaltinis gali glūdėti masinėje inovatyvių produktų gamyboje, labiau pasiekiamas didesnei vartotojų daliai, o konkurencinis pranašumas gali būti įgyjamas pigesnius produktus masiškai parduodant besivystančiose šalyse.
Akivaizdžiai trumpėja ir naujų produktų pateikimo į rinką laikas. Jei anksčiau panašaus prietaiso sukūrimas ir testavimas būtų užtrukęs keletą metų, tai minėto GE kompanijos produkto kūrimo (kainavusio 225000 JAV dolerių) ir jo patekimo į rinką laikas sutrumpėjo iki kelių mėnesių. Johnas Rise'as, GE viceprezidentas teigia: „Inovacija, daugelio supratimu, yra naujo „iPhone“ ar „Black Berry“ sukūrimas. Tačiau galbūt tai yra pigesnio ir paprastesnio pakaitalo sukūrimas? Šiuo metu visuose mūsų versluose inovacijos leidžia sumažinti kainas“.
Vis daugiau finansų ekspertų teigia, kad dramatiški pokyčiai yra neišvengiami ir pasaulio finansų sistemoje. Tikėtina, kad artimoje ateityje mes pamatysime naujus vertinimo, prekybos instrumentus ne tik prekių ar paslaugų pardavime, tačiau ir valiutų mainų sistemoje. Didžiuliai pokyčiai laukia transporto sistemos, kuri turėtų tapti labiau integruota ir efektyviau valdoma.
Ką šie pokyčiai žada Lietuvos verslui? Akivaizdu, kad iš esamos situacijos laimėtojais išeis tos įmonės, kurios sugebės tapti sėkmės komandos nariais. Lietuvos pramonės eksporto didesnę dalį, jei neatsižvelgsime žaliavų perdirbimą ar prekybą naudotais automobiliais, sudaro tarpinio vartojimo prekės. Kitaip tariant, Lietuvos verslas eksportuoja gaminius, kurie panaudojami galutinių produktų gamybai kitose šalyse. Būtent todėl ypač svarbu dirbti su užsienio partneriais, turinčiais ilgalaikę teigiamą perspektyvą. Akivaizdi ir kita tendencija. Norint išlaikyti konkurencinį pranašumą rinkoje, reikia pasirinkti ir tinkamą strategiją bei investuoti į prekinius ženklus galutinio vartojimo produktų pardavimui. Remiantis garsiąja Bostono konsultacinės grupės sukurta matrica, įmonė, gaminanti produktą, kuris yra ne „žvaigždė“, o „melžiama karvė“, negali taikyti neriboto augimo strategijos. Akivaizdžiai matome, kad įvairiuose sektoriuose dėl tokios besaikio kliovimosi tokia strategija pasekmės būna visai nelinksmos.
Tačiau, ar tik biotechnologijos, IT, biokuras ar žalioji energetika tėra sektoriai, kuriems pranašaujama šviesi ateitis? Iš dalies taip, jei norime būti lyderiai bent savo regione. Tačiau GE pateikiamas pavyzdys rodo, kad veiksmingai ir našiau galima išnaudoti net tradicines nišas. Tai įmanoma su dinamiška, kūrybinga, lanksčia komanda ir efektyvia vadyba.
Žvilgsnis į ateitį visada yra lydimas daugybės išorinės aplinkos greitai besikeičiančių faktorių, tačiau, jei Lietuvos verslas žiūrės į dabartinę situaciją kaip į gilaus atsinaujinimo galimybę, tikėtina, kad visus šiuo pokyčius mes pamatysime artimiausią dešimtmetį.
Marius Ramanauskas
