Konferencijoje apie inovacijas maisto produktų prekyboje kalbėta apie užsienyje jau pritaikytas technologijas, kurių Lietuvoje dar teks palaukti. Naujausios technologijos pirkėjams leidžia telefonu surasti norimas prekes, peržiūrėti jiems skirtas akcijas, socialiniame tinkle pranešti apie vienos ar kitos prekės kainą ir ją įvertinti. Tuo tarpu prekybos tinklai labai lengvai gali pakeisti produkto kainą.
Prekybos pokyčiai – akivaizdūs
„StrongPoint Baltic“ atstovas Povilas Kepalavičius vieną po kito rodė vaizdo įrašus, kur užfiksuoti tai Prancūzijoje, tai Norvegijoje įdiegti naujinimai. Pavyzdžiui, elektroninė etiketė. Prekybos tinklas nustatęs, jog konkurentai siūlo patrauklesnę kainą, iš karto be didesnių kaštų gali pakeisti ją ir pas save. Be to naudojantis tokia etikete, jei lentyna tuščia, žmonės gali pamatyti, kada joje vėl atsiras norima prekė arba būti nukreipti į artimiausią parduotuvę, internetinę parduotuvę, arba pasiūlyta alternatyva. Taip kuriamas pirkėjų lojalumas.
„Daugiau klientų naudojasi mobiliaisiais ir su QR kodais jie gali nueiti į tinklalapį perskaityti atsiliepimus, viskas gali susijungti su socialiniais tinklais, gali pamėgti produktą nuskenavęs QR kodą. Tuo tarpu lentynoje rodo, kas jau pamėgta.
Taip pat gali sekti telefonai pagal tai, kurioje salėje esi, arba iššokti pasiūlymai pigesnių prekių tose lentynose, ar specialūs pasiūlymai. Įmanoma telefoną susieti su ieškomu produktu, seki kaip navigaciją, o priartėjus prie lentynos, joje užsidega led šviesa apšviesdama prekes“, - inovacijas vardijo jis.
Be visa to, prekybos tinkluose populiarėja skaitmeniniai plakatai – didžiuliai ekranai pranešantys apie vieną ar kitą prekę, akciją jai.
Prognozuoja, kad 5 metų laikotarpyje prekyba keisis ir Lietuvoje
Nors to, kad ilgą laiką maisto prekių parduotuvės liks fizinės neneigia niekas, visgi apie tam tikras inovaciajs nuolat svarstoma. Tačiau skaičiuojama ar jos nepaveiktų produktų kainų.
„Jei „Apple“ savo produkciją pabrangins 10 Eur, žmonės vis tiek pirks, jei mes bent 2 centais pabranginsime bananus, niekas nebepirks. Technologijos pritaikomos tokiose srityse kaip eilės, greitesnis apsipirkimas, šviežumas, kaina. Maisto produktų pardavimas primena bankininkystę, viskas eina į mobiliąsias aplikacijas, reikia skenerius, savitarnos kasas tobulinti. Kalbama apie inovacijas ir tobulinimą dabartinių įrangų. Ateityje bus visiškai kita pirkėjo patirtis, daugiau sensorių, asmeninių įrenginių. Vis mažiau liks tik parduotuvėms specifinių įrenginių.
Kai kalbame apie inovacijas maisto mažmeninėje prekyboje, reikia vertinti atsipirkimą. Konkrečiai kalbant apie elektronines etiketes, šiai dienai maisto prekių parduotuvėje ši inovacija neatsiperka. Arba darbo jėga per pigi, arba maisto produktai per pigūs. Mes bendraujame, tikrai įdomu, ir atrodo viliojančiai, technologija gerai išdirbta. Bet kaina tos etiketės ir tas atsipirkimas – neprotingas. Kažkas dėl to turės kentėti, jei nori įvesti. Arba kainas didinti. Norvegijoje tai atsiperka: ir kainos didesnės, ir darbo jėga brangesnė. Bet Lietuvoje kitokia realybė“, - komentuoja „Maxima LT“ IT departamento vadovas Tomas Bazys.
Be to tokių etikečių reikėtų labai daug: vienai „Maximos“ parduotuvei jų prireiktų apie 50 tūkst. Dėl to, T. Bazys akcentuoja, kad galima atnaujinti ne visą parduotuvę, o ten, kur intensyviausia, kur šviežias maistas: daržovės, vaisiai.
„Jie dienos pabaigoje vysta ir ten intensyviausiai galima žaisti su kainomis. Bet mažmeninėje prekyboje nepasimoka visą parduotuvę keisti. Galbūt ekranus kabinti atskirus. Elektronikos pardavėjai lietuviai panašiai naudoja, bet tai kitas verslas, kur gali produktą leisti sau pardavinėti.
Dabar, kas siūloma – vyšnaitės ant torto. Iš esmės atėjus apsipirkti svarbiausia geri pagrindai: eilės, asortimentas, šviežumas. Jei šių neįvaldęs, tai visos kitos inovacijos bei elektroninės etiketės nebus patrauklu. Klientui svarbiausia greitai apsipirkti, pasiimti be eilių, dar svarbu kaina.
Manau, kad kiekvienais metais kažkas naujo atsiranda: bekontakčiai atsiskaitymai, evoliucionuoja savitarnos kasos. Manau, kad artimiausiu metu bus ir kitų inovatyvių technologijų. Bet dar kokių 5 metų bėgyje tiesiog viskas persivirs ir kažkaip kitaip pirksime: galbūt be žmonių, gal net savitarnos kasų neliks. „AmazonGo“ geras pavyzdys: tiesiog ateini, pasiimi ir išeini, ir nurašo nuo telefono viską“, - sako T. Bazys.
Pasak jo, vis didesnė esmė atitenka savitarnai. Žmogus pats plaunasi automobilį, per elektroninę bankininkystę tvarkosi savo sąskaitą, per išmaniąją televiziją renkasi kada kokį filmą ar laidą žiūrėti.
„Viskas eina link to, kad žmogus pats nori greitai susitvarkyti, tai mažmeninė prekyba ne išimtis. Taip, tiems vyresniems žmonėms dar to reikia, bet dabar per savitarnos kasas eina 20 proc. pirkėjų srauto.
Iš dalies taip, ir dėl darbuotojų trūkumo tai naudinga. Bet čia esmė ne darbo jėgos ir kaštų taupyme. Tai klientų poreikis, jiems patinka užeiti, savo nusiskenuoti ir viskas. Gal nenori gyvai bendrauti. Ir tos inovacijos ir sukasi labai daug apie savitarną. Pačiam greitai ir lengvai susitvarkyti“, - tikina T. Bazys.
„Revoliucija ateis ne iš didžiausių žaidėjų, o iš mažų inovatorių. Patys dar mokomės būti inovatyvesni“, - konstatuoja „Maxima LT“ IT departamento vadovas.
