Tramplinu į mados viršūnę karjerą pradedantiems dizaineriams vadinama „Injekcija“ šį rudenį konkurse dalyvaujančius talentus kvietė pademonstruoti savo sukurtus modelius tema „Personažai“.
Šių metų konkurso nugalėtojais, pristatysiančiais savo kolekcijas "Mados Infekcijoje" tapo Monika Pranckaitytė, Duetas „BOOM“, Liucija Kvašytė, Daria Babajeva ir Marina Butenko, Lina Elmentaitė. Įteiktas ir "Mados akademijos" specialusis prizas - 1500 litų "Mados akademijos" mokymams, kuris atiteko Liucijai Kvašytei.
Nors renginys vėlavo valandą, mados mylėtojų, susirinkusių į pristatymą, gretos nesumažėjo.
Nacionalinėje dailės galerijoje po penkis įgyvendintus savo kolekcijos modelius stilingiems konkurso žiūrovams ir profesionalios komisijos teismui pristatė 15 jaunųjų dizainerių ir jų duetų iš Lietuvos, Vokietijos, Estijos bei Rusijos. Pagrindinis konkurso prizas – galimybė kartu su žymiais Lietuvos ir užsienio dizaineriais pristatyti savo kolekciją ant „Mados infekcijos“ podiumo 2015 metų pavasarį, kovo 27 ir 28 dienomis.
Vakaro eiga
RUFINA A. LAGUTINA (Rusija)
Kolekcija „Leg Godt!“ (liet. „Žaisk gerai!“)
Rufina savo kolekcijoje pateikia kostiumus su spauda, sukurtus naudojant inkrustacijos techniką. Jaunoji dizainerė teigia, kad kostiumai – tai paprasti siluetai ir formos, tarsi nauji popieriaus lapai, kuriuose galima nupiešti žmones iš rytojaus. Kolekcijoje ji bando pavaizduoti drąsią ir šaunią merginą, kuri sukuria aplink save nuotaiką ir įvykius. Ji pati kuria savo likimą ir pradeda žaidimą su savo pačios išvaizda. Drabužiams yra naudojamas neoprenas (sintetinis kaučiukas) ir oda, aksesuarams – plastikas. Ši kolekcija skirta specialiems vakarėliams, prezentacijoms, parodoms ir mados projektams.
INGA SRIPKA (Lietuva)
Kolekcija „a_n_t_i_p_o_d_i_š_k_i“
Ingos personažas – jos antipodas. Antipodai – tai žmogaus figūros, stovinčios priešinguose Žemės rutulio taškuose, o jų kojos – vienos prieš kitą. Jaunosios dizainerės personažo santykis su aplinka nėra nuoširdus, Inga savąjį antipodą vaizduoja kaip mitomaniaką, kurio kliedesiams trūksta tiesos. Kolekcijoje vyrauja dvi spalvos – juoda ir balta. Tai aliuzija į du žmones. Inga kolekcijoje kūrė daiktus, kurie jai ką nors primena iš jos pačios aplinkos. Tai jaunoji dizainerė vadina savotišku priešinimusi tam, ką jau yra mačiusi. Inga teigia, jog tik sukūrusi kokį nors daiktą gali įrodyti, kad jis iš tiesų egzistuoja.
ANJA YELIZARYEVA (Estija)
Kolekcija „Wanna Play?“ (liet. „Nori žaisti?“)
„Wanna Play?“ – tai vyrams skirta kolekcija, kurioje siekiama atkreipti dėmesį į šiandienį privatumo suvokimą ir stebėjimo kultūros pasekmes šių dienų visuomenėje. Jaunoji dizainerė prisipažįsta, kad šios kolekcijos tikslas yra provokuoti, kritikuoti ir išbandyti šiuolaikinės visuomenės nervus. Anja yra įsitikinusi, kad šiandienėje mūsų visuomenėje lyderiais tampa tie žmonės, kurie užaugo žaisdami kompiuterinius žaidimus.
INGA GALINYTĖ (Lietuva)
Kolekcija „Le Soleil“ (liet. „Saulė“)
Ingos personažas – tas, kuris tiki, jog valydamas save ir savo aplinką juda dvasinės transformacijos link. Jaunosios dizainerės kolekcijoje atsispindi du laikotarpiai – XVII amžiaus absoliutizmas ir XXI amžiaus išsivalymas, bevietiškumas. Inga paaiškina, kad ši drabužių kolekcija – tai apsivalymas nuo daugybės dalykų, kuriuos nesąmoningai sukaupėme praeityje. Kolekcijos kūrimas nesustojant juda sąmonės srautu, kuris viską iškelia į paviršių. Šok! Ir išsigelbėsi. Rašyk! Ir išsigelbėsi. Tapyk! Ir išsigelbėsi. Šauk! Ir būsi gyvas. Performatyvus veiksmas gimdo autentišką audinį ir patį drabužį, o jų derinys kuria inscenizaciją gyvam teatrui. Taigi, kolekcijos rūbas – tas, kuris gimsta iš performatyvaus veiksmo, ir tas, kuris gimdo performatyvų veiksmą.
JANINA ZIBIREVA (Lietuva)
Kolekcija „DEKODUOTI“
Janinos kolekcija „DEKODUOTI“ – tai socialinis projektas, eksperimentinė-kūrybinė kolekcija, kurioje, dizainerės teigimu, nėra ir nebus atstumtųjų. Čia kiekvienas yra gražus ir ypatingas. Kolekcijos tikslas yra kova su opia šių dienų problema – „pilkos masės sindromu“, t. y. užsidarymu savyje, kompleksais, stereotipų įtaka. Įdomu tai, kad dizainerės darbo pagrindą sudaro tyrimas, kurio objektai – netipiniai modeliai ir kiti gatvės apklausoje dalyvavę žmonės.
RIMANTĖ JUOZILAITYTĖ (Lietuva)
Kolekcija „Skalbti draudžiama“
Rimantės personažas – skalbėja. Kaip pati mergina sako, jai iš karto prieš akis iškyla šviesaus veido moteris iš senovės laikų, tvarkingai apsirengusi su ta pačia suknele ir nepriekaištingai supinta stora kasa. Sunkus darbas, muilo kvapas, ir, be abejo, burtininkės patirtis – kaip geriau iškrakmolinti apykakles? Tačiau šiandien kiekviena moteris yra skalbimo mašinos mygtuko paspaudėja. Rimantei kolekcijos idėja kilo siuvant sukneles ir bendraujant jau nebe su senovės laikų moterimis, užduodančiomis klausimus – o kaip skalbti, ar galima skalbti, ar nenusiskalbs? Jaunąją dizainerę domina drabužio kokybės ir praktiškumo klausimas, bet kartu ji eksperimentuoja audinių deriniais, dažais, aplikacijomis, siuvinėjimu.
LIUCIJA KVAŠYTĖ (Lietuva)
Kolekcija „Kelionė. ’83 – ’13“
Kūrybinėje eksperimentinėje kolekcijoje „Kelionė. ’83 – ’13“ Liucija nagrinėja žmogaus harmonijos su aplinka problematiką. Dizainerė mano, jog tai aktuali tema šiuolaikiniame pasaulyje, kur esame priversti nuolat bendrauti, siekti kompromiso, išlaikyti žmogiškąjį orumą, priimti kitą, atrasti, pamilti save, gerbti esantį šalia ir aplinką. Liucijos tyrimo objektas – tėvo ir dukters santykiai. Ji nusprendė tai vaizduoti per savo autoriteto – tėčio – paveikslą, sukurdama jam idealizuoto personažo – alpinisto – įvaizdį. Kolekcijos tipažas – jauna, veržli asmenybė, ji laisva savo mintyse ir poelgiuose, harmoninga visumoje, su aplinka ir aplinkiniais.
MONIKA PRANCKAITYTĖ (Lietuva)
Kolekcija „F8“
Monikos kolekcijoje raidė ir skaičius F8 – tai grafiniai simboliai, kurie vizualiai iliustruoja personažo užgimimą. Išnyksta pirminė grafinių simbolių reikšmė. F8 – tai pirminis kūnas, kuris ryžtasi eksperimentams su savimi. Plastinė chirurgija – pagrindinė eksperimentų priemonė. Monikos kolekcijos personažas reflektuoja visą pirminio kūno kaitos procesą – nuo netobulumo paieškų pirminiame moters kūne, savanoriško jo žalojimo, gijimo proceso iki antrojo kūno užsiauginimo.
Duetas „BOOM“ (Jing Jing Qi ir Robin Rau) (Vokietija)
Kolekcija „Woman of the Forest“ (liet. „Miško moteris“)
Šventė. Vestuvės. Puota kitokioje visuomenėje. Kitaip tariant, ši kolekcija – tai trumpa istorija apie dirbtinės moterų kultūros egzistavimą miškuose. Jos švenčia gėjų vestuves. Jos kuria savo tradicijas, kurios remiasi stereotipais, supuvusia elegancija, meile ir tuo, kas liko iš gyvenimo priemiesčių kultūroje. Gal jos yra tai, kas liko iš skaitmeninio pasaulio? Atrodo, kad ši moterų visuomenė apsirengia viską, ką randa.
DARIA BABAJEVA ir MARINA BUTENKO (Rusija)
Kolekcija „7“
Pagrindinis jaunųjų dizainerių kolekcijos kūrybos šaltinis – septynios mirtinos ydos. Tai religijoje vartojamas terminas, apibrėžiantis septynias pagrindines žmogaus ydas, kurios sukelia daugybę nuodėmių.
JURGITA ŽAROMSKYTĖ (Lietuva)
Kolekcija „AK – 47“
Savo kolekcijoje ji vaizduoja pilietinių sukilimų aprangos idėjų ir mados paraleres. Pagrindine kolekcijos ašimi tapo sukilimų metu pasireiškiantis žmonių kūrybiškumas – kaip ekstremaliose situacijose žmonės sugeba pritaikyti ir integruoti į drabužius paprastus buities rakandus, paversdami juos apsaugos priemonėmis. Mergina savo kolekcijoje po truputėlį atidengia žmogaus kūną.
LINA ELMENTAITĖ (Lietuva)
Kolekcija „Aplinkos atspindys”
Linos eksperimentinės kolekcijos pagrindinė idėja – paskatinti susimąstyti individą apie jį supantį pasaulį ir vis spartėjančią jo kaitą. Tai yra globalizacija, kosmopolitizmo idėjos, greitoji mada. Lina mano, kad tokioje visuomenėje žmogus vis rečiau susimąsto apie jį supančią aplinką ir žmogiškąsias vertybes.
MELITA RUS (Lietuva)
Kolekcija „Messages to Anonymous” (liet. „Žinutės anonimams”)
Melita sako, kad skirtingai nei prieš 100 metų, šiuolaikiniame pasaulyje nebėra lengva ką nors nustebinti… Kasdienis gyvenimas ir paslaugų sfera gali patenkinti net įnoringiausius vartotojų poreikius. Mergina tiki, kad komunikacija – vienas aktualiausių ir svarbiausių šių dienų žmogaus poreikių. Taip pat tai yra mechanizmas, vystęsis kartu su žmogumi nuo jo egzistencijos pradžios. Tad Melitos kolekcijos idėja – svarbiausio, visuomenei reikalingo mechanizmo – komunikacijos – retrospektyva ir jos ryškiausi vystymosi etapai.
VIRGINIJA VALEIŠAITĖ (Lietuva)
Kolekcija „ALL IS ONE”
Pagrindinis kolekcijos atramos taškas – dualistiškumas. Virginija paaiškina, kad dvasinę ir materialinę naudą, kaip du vienas kitą veikiančius elementus, įprasmino ir nagrinėjo alchemijos mokslas. Alchemikai siekė sukurti panacėją arba nemirtingumo eliksyrą – vaistą, galinti išgydyti visas ligas ir neribotai pratęsti gyvenimą. Šiuos tikslus pasiekti tikėtasi sukūrus filosofinį akmenį. Filosofinio akmens simbolis apibendrina idėją, kad viskas yra vienas kūnas – visata. Kolekcijoje naudojamą ženklą Virginija apverčia, norėdama pabrėžti dvasinių tikslų sumenkinimą prieš materialiuosius.
INGA LIUTKIENĖ ir LINA AUDZEVIČIŪTĖ (Lietuva)
Kolekcija „SENIS, PYPKĖ ir ŽUVIS”
Ingos ir Linos kolekcija – tai viena istorija. Dvidešimt epizodų su charakteringais veikėjais. Jei tai būtų įprasta popierinė knyga, galėtume ją atversti ir užversti, pavartyti ir pačiupinėti. Tačiau ši istorija ne popieriuje. Kolekcijos autorės skatina įsivaizduoti pasakojimą, kuris nereikalauja preciziškai susegtų lapų, kurį skaitome ne iš knygos, o iš drabužių. Kiekvienas rūbas – tai atskiras istorijos lapas, su iliustracija, nuotaika, spalvomis.
