Buvęs Indijos prezidentas A. P. J. Kalamas ir JAV tyrimų organizacija „National Space Society“ paskelbė parengę planą kosminei Saulės energijos jėgainei kosmose statyti.
Šis planas galėtų gerokai prisidėti sprendžiant globalią „švarių“ energijos išteklių trūkumo problemą, nes pagal jį į Žemės orbitą būtų paleisti Saulės energiją į Žemę perduodantys palydovai, skelbia „Space.com“.
Įgyvendinant vadinamąją „Kalamo – NSS“ energetinę iniciatyvą į kosmosą būtų paleistas bendromis JAV ir Indijos pastangomis pagamintas palydovas su dideliu Saulės energiją sugeriančių fotoskydelių masyvu. Tokia kosminė saulės jėgainė pagamintą energiją paverstų mikrobangų spinduliu ir nukreiptų jį į Žemės paviršiuje įrengtą priėmimo stotį. Joje mikrobangų energija būtų paversta elektra ir perduota į bendrojo naudojimo elektros tinklus, teigiama pranešime.
TKS planuoto saulės energijos perdavimo į Žemę eksperimento schema. „Space News Graphic“ iliustr.
Aeronautikos inžinieriumi iki išrinkimo Indijos prezidentu dirbęs Avulas Pakiras Jainulabdeenas Abdulas Kalamas, dalyvavęs Indijos balistinių ir kosminių raketų kūrimo programose, tvirtina, kad kosminės saulės elektrinės gali paversti Žemę „švaria, pasiturinčia, laiminga planeta“.
Mokslininkų skaičiavimais pasaulinis energijos išteklių poreikis iki 2035 metų išaugs maždaug 87 proc. Tradiciniai atsinaujinantys energijos šaltiniai galės patenkinti tik dalį augančių poreikių, teigia orbitinių elektrinių idėjos šalininkai.
Taip atrodytų kosminė jėgainė. NASA iliustr.
Kosmose surenkama Saulės energija galėtų būti perduodama į įvairias Žemės paviršiaus vietas, energijos gamybos procesas nenutrūktų nei nakties metu, nei nepalankiomis oro sąlygomis. O to negali išvengti Žemės paviršiuje statomos saulės jėgainės, teigia pelno nesiekiančios organizacijos „National Space Society“ valdybos pirmininkas Markas Hopkinsas.
Pasak jo, ši technologija suteikia galimybę pagaminti ir perduoti vartotojams milžinišką energijos kiekį nedarant žalos aplinkai. „Jis (energijos gamybos būdas) visiškai neišskiria anglies dvideginio, tai labai švarus atsinaujinantis energijos šaltinis“, - teigė M. Hopkinsas.
Mikrobangų spindulio priėmimo antžeminė stotis. „Mafic Studios“ iliustr.
JAV Kosminės energijos asociacijos (SPA) prezidentas Johnas Mankinsas taip pat pabrėžia itin dideles šios technologijos energijos gamybos ir paskirstymo visame pasaulyje galimybes, tačiau atkreipia dėmesį, kad specialistams dar reikės įveikti kelias technines kliūtis.
NASA kol kas nevykdo oficialios saulės energijos gamybos ir perdavimo kosmose programos, nors anksčiau finansavo tokio pobūdžio tyrimus, teigiama pranešime. Buvo net rengiamas saulės energijos perdavimo į Žemę eksperimentas, kurį planuota atlikti Tarptautinėje kosminėje stotyje, tačiau šis projektas 2008 m. buvo atšauktas.
Yra žinoma, kad Pentagonas taip eksperimentavo su Saulės energijos perdavimo iš kosmoso mikrobangomis technologija, nes tai leistų užtikrinti energijos tiekimą į atokias pasaulio vietas.
Tačiau dabar Indijos ir JAV bendradarbiavimą kosminių elektrinių kūrimo srityje siekiama sustiprinti ir politiniu lygiu. Pasak M. Hopkinso, „Kalamo – NSS“ iniciatyva yra naudinga abiem šalims. Pagal šį planą numatyta, kad JAV būtų atsakinga už jo įgyvendinimui būtinas technologijas, o Indija imtųsi reikiamos įrangos gamybos mažiausiais kaštais. Be to, Indija prisidėtų prie projekto paleisdama į kosmosą saulės energiją renkantį palydovą, sakoma pranešime.
Įdomu, kad kai kurios JAV privačios bendrovės jau ėmėsi įgyvendinti kosminių elektrinių projektus. Po kelerių metų elektros energiją 250 000 Kalifornijos (JAV) namų gyventojams tieks kosminės saulės elektrinės. 4 ar 5 geostacionarūs palydovai su saulės fotoelementų masyvais sukauptą energiją „transliuos“ į antžeminės stoties Kalifornijoje antenas.
JAV bendrovė „Solaren Corp.“ 2009 m. pasirašė sutartį su didžiausia Kalifornijos valstijos energetikos bendrove „Pacific Gas & Electric“ dėl 200 MW kosmose pagamintos elektros energijos pirkimo. Planuojama, kad „Solaren“ kuriamas orbitinių saulės jėgainių kompleksas pradės veikti 2016 metais. Bendrovės atstovų teigimu, ši sistema galės gaminti nuo 1,2 iki 4,8 gigavatų elektros energijos, kurios kaina atitiks kitų atsinaujinančių energijos jėgainių pagamintos elektros kainą, skelbia „Physorg.com“.
Pagal sutartį „Solaren“ kosminės saulės elektrinės energiją tieks maždaug 250 000 Fresno apygardos Kalifornijoje namų. Skirtingai nei antžeminės saulės elektrinės, „Solaren“ palydovai energiją gamins ne tik dieną, bet ir naktį, be to, jiems jokios įtakos neturės debesuotas oras.
Per artimiausius 7 metus vakarinėje Fresno apygardos dalyje, krūmynais apaugusiame kelių kvadratinių kilometrų nedirbamos žemės plote bus pastatyta iš kosmoso spinduliuojamos energijos priėmimo stotis, kurioje palydovų sukaupta elektromagnetinė energija bus verčiama elektra.
Pasak buvusio aerokosminės pramonės inžinieriaus Gary Spirnako, dabar vadovaujančio „Solaren Corp.“ bendrovei, nors kai kam toks sumanymas gali atrodyti kaip mokslinės fantastikos siužetas, ši verslo idėja yra visiškai reali. Į daugiau nei 35 000 kilometrų aukščio geostacionarią orbitą virš pusiaujo iškelti 4 arba 5 „Solaren“ palydovai suformuos kelių kilometrų skersmens fotoelementų masyvus, kurie kaups saulės energiją ir transformuos ją į radijo bangas. Po to elektromagnetinė energija bus perduodama į antžeminės stoties Kalifornijoje antenas. Stotis šią energiją pavers elektra ir perduos ją į „Pacific Gas & Electric“ elektros perdavimo tinklą.
Kadangi radijo bangų spindulys bus nukreiptas į didelio ploto teritoriją, jis nekels pavojaus nei žmonės, nei gyvajai gamtai, nei orlaiviams ar komunikacijų sistemoms, teigia „Solaren“ inžinieriai.
Už priėmimo stoties ribų elektromagnetinės spinduliuotės efektas esą bus net mažesnis už mobiliojo ryšio tinklo poveikį. Kadangi saulės energiją surenkantys palydovai kybos virš pusiaujo, į šiaurę nukreiptas jų signalas bus ovalo formos. Jei kartais signalas „nukryptų“, palydovuose įrengta apsaugos sistema nutrauks jo perdavimą į priėmimo stotį.
Pasak G. Spirnako, viso elektros gamybos kosmose projekto vertė kiek viršija 2 mlrd. JAV dolerių. Bendrovė esą jau užsitikrino projekto vykdymui reikalingą pradinį kapitalą, tačiau disponuojamos lėšos ir privatūs investuotojai neatskleidžiami.
Saulės energijos surinkimo kosmose ir perdavimo į Žemę idėją JAV mokslininkas Peteris Glaseris pasiūlė dar 1968 m. 2007 m. Pentagono Nacionalinio saugumo kosminio biuro (National Security Space Office) paskelbtoje ataskaitoje teigiama, kad vieno kilometro pločio juosta geosinchroninėje Žemės orbitoje per vienerius metus „prateka“ toks Saulės energijos srautas, kuris beveik atitinka energijos kiekį, kokį būtų galima išgauti iš visų šiuo metu žinomų naftos resursų.
