„Lietuvos poreikius galima pilnai aprūpinti per terminalą (Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų terminalą – BNS). Bet tik Lietuvos poreikius. Jeigu mes matome plačiau negu tik Lietuvos poreikius, tuomet reikia rasti suderintų sprendimų ir tikrai nemanau, kad jie yra neatrandami“, – pirmadienį po susitikimo su Seimo frakcijų lyderiais vykusioje spaudos konferencijoje sakė I. Šimonytė.
Premjerė praėjusią savaitę teigė, jog Lietuva ruošiasi darbui autonominiu režimu apsirūpinant dujomis, nes tą patį daro ir Rusijos Karaliaučiaus sritis. Anot jos, Lietuva galėtų išgyventi be Rusijos „Gazprom“ tiekiamų dujų, tačiau jų pirkimas vyksta dėl „tam tikrų techninių dalykų“.
Energetikos ministras Dainius Kreivys irgi kartojo, kad Lietuva jau dabar galėtų atsisakyti dujotiekiu iš Rusijos tiekiamų rusiškų dujų, tačiau, jo teigimu, tai pakenktų kitų Baltijos šalių energetiniam saugumui.
Tuo metu užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis praėjusią savaitę paragino Europą išdrįsti atsisakyti energetinių resursų importo iš Rusijos.
Laisvės partijos atstovas Vytautas Mitalas mano, kad kai kuriuos darbus energetikos sektoriuje būtų galima pagreitinti.
„Kai kuriuos darbus, mano galva, galima tikrai pagreitinti (...) dėl vėjo ir saulės energetikos plėtros, dėl biurokratinių kliūčių mažinimo, kas tikrai padėtų ir šiame sudėtingame kontekste ir apskritai Lietuvai apsirūpinti ne tik sava, bet ir pigesne elektros ir kitokia energija“, – pirmadienį po susitikimo žurnalistams sakė V. Mitalas.
Rusijos „Gazprom“ dujos į Lietuvą tiekiamos vamzdynu per Baltarusiją. Bendrovė „Ignitis“ BNS anksčiau teigė, kad „Gazprom“ dujų kiekis pernai sudarė mažiau nei trečdalį jos dujų portfelio Lietuvoje, ir ši dalis mažėja, įmonei perkant daugiau SGD krovinių iš kitų šaltinių. Tuo metu sausį įmonė teigė „Gazprom“ dujų visiškai neįsigijusi, o vasarį jų pirko, bet ne Lietuvos poreikiams, o padėjo saugoti į Inčukalnio saugyklą Latvijoje.
Be to, per Lietuvą „Gazprom“ dujos transportuojamos ir Rusijos Karaliaučiaus sričiai. Tuo metu dujas per SGD terminalą Klaipėdoje perka ne tik Lietuvos, bet ir Latvijos ir Estijos įmonės.
„Swedbank“ ekonomisto Nerijaus Mačiulio skaičiavimais, Lietuva pernai rusiškoms dujoms išleido apie 140 mln. eurų. Jo manymu, rusiškų dujų ir elektros galima atsisakyti visiškai, tam Lietuva yra pasirengusi ir turi būtiną infrastruktūrą.
