• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Pavasarį į Lietuvą atkeliavus koronavirusui, visos šalies mokyklos buvo priverstos užbaigti mokslo metus nuotoliniu būdu. Ir nors rugsėjį mokiniai ir mokytojai ugdymo procesą pradėjo mokyklose, dėl grėsmingos infekcijos dalis mokyklų grįžta prie nuotolinio mokymo. 

Pavasarį į Lietuvą atkeliavus koronavirusui, visos šalies mokyklos buvo priverstos užbaigti mokslo metus nuotoliniu būdu. Ir nors rugsėjį mokiniai ir mokytojai ugdymo procesą pradėjo mokyklose, dėl grėsmingos infekcijos dalis mokyklų grįžta prie nuotolinio mokymo. 

REKLAMA

Pavasarį ugdymo įstaigoms pradėjus nuotolinį mokymą, su problemomis susidūrė ne tik vaikai ir tėvai, bet ir mokytojai, kuriems ne tik kilo iššūkių prisijungti prie sistemų, tačiau jiems teko patirti ir kibernetines atakas. 

Kaip sako informacinių technologijų ekspertas Marius Pareščius, ši problema kyla dėl kelių priežasčių. 

Didelės vaikų žinios apie kibernetinius išpuolius

Kaip sako M. Pareščius, svarbiausia problema, kodėl šių laikų jaunuoliai yra labai išprusę informacinių technologijų atžvilgiu ir savo žinias pritaiko ne tik geriems tikslams. 

REKLAMA
REKLAMA

„Net jaunimas šiais laikais, skaitydami dokumentaciją, žino, kaip įsilaužti į kompiuterį. Tai manau jau ir 12 metų jaunuolis gali tai padaryti“, – sako informacinių technologijų specialistas. 

REKLAMA

M. Pareščius pastebi, kad prieš tokius nusikaltimus surinkti įrodymus labai sunku, todėl kartais policija yra bejėgė išsiaiškinti, kas ir kokią nusikalstamą veiką padarė. 

„Juk kai ugdymas vyko nuotoliniu būdu turėjome ir konkretų pavyzdį, kai vaikai įsilaužė į jo kompiuterį. Mokytojas parašė pareiškimą ir penki vaikai buvo iškviesti dėl šio atvejo į policiją. Vaikai buvo kviečiami, nes vykdė kibernetines atakas prieš mokytoją. 

REKLAMA
REKLAMA

Bet šiuo atveju įrodymų nepavyko surinkti ir byla net nebuvo pradėta surinkus pirminius įrodymus, nes nepavyko patvirtinti veikos“, – sako informacinių technologijų ekspertas. 

Opi problema – nepakankamos mokytojų žinios

Kaip sako M. Parešius, nuotolinis mokymas iškėlė ir dar vieną didelę problemą – mokytojai stokoja informacinių technologijų žinių. 

„Kai kuriais atvejais mūsų mokytojai yra neišprusę kompiuterių klausimu. Net ir mūsų mokyklų informacinių technologijų specialistai yra neišprusę, jie tik moko vaikus savo lygyje. Tai galima įtarti, kad kažkas vykdo kibernetinę ataką, bet įrodymų mokytojas nesurinks. Nes įrodymus reikia surinkti tada, kai kibernetinė ataka vyksta.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

 O kai jau po laiko bandai ieškoti kas įsilaužė ir kaip tai padarė, tą padaryti ypač sunku, o kartais ir neįmanoma“, – sako M. Parešius. 

Jaučiasi nebaudžiami

Kaip pastebi informacinių technologijų ekspertas, policijai nesurenkant pakankamai įrodymų apie nusikalstamą veiką, kibernetiniai nusikaltėliai, o ir išpuolius prieš mokytojus vykdantys vaikai, gali jaustis nebaudžiami. 

„Ne tik vaikai, bet ir visi kibernetiniai nusikaltėliai yra nebaudžiami. Visi, be išimties, kibernetiniai nusikaltėliai moka labai gerai paslėpti pėdsakus. Ir dažnai atakuojamas žmogus yra neišprusęs pagauti nusikaltėlio tuo momentu, kai nusikalstama veika yra daroma. Dar didelė problema yra ta, kad kad ir tarnybos nesugeba pagauti ir lieka nebaudžiami. Todėl kibernetiniam pasaulyje įrodymus surinkti labai sunku. 

REKLAMA

Kai mokytojai įtaria, kad yra vykdoma kibernetinė ataka, pirmiausia reikia nedelsti ir pasikeisti visus slaptažodžius. Aišku, po to galima kreiptis į policiją, tačiau vargu, ar jie kuom nors padės.

 Nes visur trūksta aukštos profesinės kvalifikacijos pareigūnų, gebančių kokybiškai ištirti kibernetines atakas. Juo labiau, kad ir informacinės sistemos, kurias mes naudojame, yra neapsaugotos“, – sako M. Pareščius. 

Informacinių technologijų specialistai, atsižvelgdami į tai, kad į asmeninius kompiuterius įsilaužti yra gana paprasta, tiek mokytojams, tiek kitiems žmonėms pataria juose nelaikyti svarbių asmens duomenų ar informacijos apie banko prisijungimus. Ekspertai pataria šiuos duomenis apsaugoti slaptažodžiais arba laikyti juos išorinėse arba internetinėse talpyklose, kuriose taip pat svarbu duomenis apsaugoti slaptažodžiais. 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų