Informacinių inovacijų proveržis
Per pastaruosius kelis dešimtmečius, pasaulis pasikeitė neatpažįstamai. Inovatyvūs informacinių technologijų sprendimai, tampa nepamainomais įrankiais socialiniuose tinkluose, internete ir mobiliosiose programėlėse, kurie iš tiesų keičia darbo specifiką, komunikaciją su klientu, apdoroja tūkstančius vartotojų užklausų vienu metu, skatina pardavimus, produktyvumą ir efektyvumą.. Todėl investicijos į automatizaciją, robotizaciją bei IT sprendimus vis didėja ir nežada sustoti. O rodos tik visa neseniai – 1994 metais, nuskambėjo pirmosios užuominos apie internetinę prekybą Jungtinėse Amerikos Valstijose, kas tuo metu buvo tikra naujiena.
Dabar visa informacija tampa skaitmenine. Statistiniai duomenys patvirtina, kad prie interneto prijungtų įrengimų skaičius jau viršijo žmonių skaičių, bei per vienerius metus sukuriama tiek informacijos, kiek nebuvo sukurta per visus praėjusius 5000 metų.
Lietuva, taip pat, neatsilieka nuo skaitmenizavimo procesų. 2018 m. inovatyviausių pasaulio šalių sąraše vėl lyderiavo Pietų Korėja, o Lietuva užėmė 34 vietą – tai, palyginti su 2017 m., yra dviem vietomis žemesnė pozicija. Tačiau Europos mastu pagal skaitmeninių inovacijų diegimą esame šalių sąrašo viduryje. Specialistai teigia, jog tobulėjančios technologijos ir pramonės procesų automatizavimas visus palies tiesiogiai: padidins prekių bei paslaugų suteikimo greitį, užtikrins mažesnę kainą, taip pat atneš pokyčių į darbo rinką.
IT sektorius – neišsemiamos galimybės
XXI – asis amžius, tai startuolių era, kuri skatina pasinerti ne tik į technologijų vartojimą, tačiau ir jų kūrimą bei pritaikymą savo kasdienėms reikmėms. Šiandien informacinių inovacijų kūrimas ir pritaikymas tampa vertinga ir didelį pelną nešančia investicija. Informacinės technologijos, įvairios programos tampa būtinu (angl.„must have“) įrankiu norint pasiekti daugiau potencialių vartotojų ir didinti verslo našumą bei darbuotojų produktyvumą.
Anot Nacionalinio informacinių ir ryšių technologijų (IRT) sektoriaus asociacijos (Infobalt) direktoriaus Pauliaus Vertelkos, labai daug potencialo įžvelgiama informacinių ir ryšių technologijų sektoriuje, kuriame didėjant galimybėms, didėja ir specialistų poreikis. Tiesa, remiantis tyrimų duomenimis, spartesnę sektoriaus plėtra varžo IT specialistų trūkumas. Prognozuojama, kad per artimiausius kelerius metus išaugs programuotojų poreikis, paklausa kils iki 83proc., lyginant su esamų programuotojų skaičiumi. Tai aiški kryptis norintiems realizuoti savo idėjas ar vis dar ieškantiems neužpildytos nišos rinkoje. Dabartis ir ateitis priklauso skaitmeninėms technologijoms, todėl turime įsisavinti, kad privalome su jomis žengti koja kojon.
Kol skeptikai prognozuoja tokius ateities scenarijus, kaip kad Trečdalis profesijų tiesiog išnyks per artimiausius dešimt metų dėl to, kad tam tikrus darbus galės atlikti robotai, „Infobalt“ direktorius P. Vertelka nelinkęs su tuo sutikti. „Manau, Lietuva turi pajėgumų ir resursų tapti konkurencinga šalimi 4-osios pramonės revoliucijos akivaizdoje. Mes turime inovacijas kuriančių įmonių, stiprų informacinių technologijų (IT) ir gamybos sektorių. Tik reikia tinkamai pasiruošti pokyčiams ir suprasti, kad modernizacija keičia, o ne naikina darbo vietas: mes tampame našesni ir lengvesni, tai sufleruoja vieną didžiausių iššūkių, kurį turime įveikti – darbuotojų pasirengimas ir žmogiškųjų išteklių persiskirstymas, jų kompetencijų keitimas ir kėlimas“,
Įdomus faktas, kad 1929 metais Johnas Maynardas Keynesas prognozavo, kad po šimto metu, t.y. 2030-aisiais, darbo savaitė bus 15 valandų. Kol kas, nors darbas sparčiai skaitmenizuojamas, 15 val. Darbo savaitę pasieti būtų labai sunku. Žinoma, nežinia, ką inovacijų proveržis pateiks dar po dešimtmečio.
