Pagaliau atskleidę savo aistrą, jūs be paliovos skaitote, domitės, užsisakote visus įmanomus naujienlaiškius, užsiregistruojate daugybėje blog‘ų, interneto svetainių, rašančių apie jus dominančius dalykus. Negana to, jūs ryte ryjate knygas, filmus... miegui laiko nebelieka, nes gulatės vėlai, o keliatės anksti – ir viskas dėl pažinimo troškimo arba pasitenkinimo, pagalia atradus hobį. Beje, jūs tikriausiai tam aukojate ne tik daug laiko, bet ir pinigų – užsisakinėjate internetu, pasiduodate reklamai ir įvairiems viliojantiems pasiūlymams.
Ir tada kažkas atsitinka.
Staiga, jūs pradedate eiti miegoti laiku, nes esate pavargę. Nebegalite skaityti straipsnių, nustojate skaityti ir knygas. Savo pašto dėžutėje randate tiek daug laiškų, kad susikuriate atskirą skyrelį pavadinimu „skaityti vėliau“... Netrukus pradedate teisintis, kodėl jūs nebeskiriate tiek pat laiko savo siekiams ir svajonėms.
Kas atsitiko?
Tikriausiai jūs kenčiate nuo ūmaus informacijos pertekliaus sutrikimo su polinkiu vengti savosios aistros. Paparastai kalbant, jūs nebepasitikite savo jėgomis, bijote, kad jūs neturite reikiamų sugebėjimų, nerimaujate, kad jums gali nepavykti.
Laimei, jūs esate ne vieni. Žmonių su panašiomis abejonėmis ir į baimę peraugusia aistra yra daugybė – ypač šiais laikais. Atrodo logiška, kad tokiu atveju puikiausiai turėtų padėti disciplina ir savikontrolė – planuok, eik ir daryk. Tačiau tai ne visada veisminga.
„Perdegę“ ne tik nepasieksime nieko naujo, bet ir prarasime tai, ką turėjome – sveikatą ir tikėjimą savo svajone. Versdami save dirbti, kad ir mėgiamą darbą, nė nepajusime, kaip pradėsime jo nekęsti, o tai – jau idėjos pabaiga.
Ką daryti?
Alana, kuri visada svaojo rašyti, prisipažįsta, kad panorusi sukurti savo tinkląląpį, kuris taptų populiarus ir uždirbtų jai pinigus, padarė sau meškos paslaugą. Dėl projekto vertusi save daug dirbti, pradėjo nekęsti rašymo, nes tai tapo tokiu pat automatiniu darbu be jokios aistros ir apsitenkinimo. Pamačiusi, kad energija ir aistra projektui senka, o jų vietą užima nerimas ir baimė, ji paskė sau „stop“.
Esmė tame, kad užtikrintumo savo jėgomis tikriausiai niekada nebus su kapu, o įgūdžių niekada nebus pakankamai. Tačiau reikia įtikinti save, kad bent jau darai kažką ir judi pirmyn, o ne atgal. Per daug žinių nebūna, todėl nerimas dėl nesėkmės nėra pasiteisinimas, leidžiantis nieko neveikti.
Vis dėlto, kad iš naujo užkurtumėte savo „variklį“ turite sustoti ir suteikti sau „informacinę reabilitaciją“. Tam tikru momentu jūs turite nustoti skaityti, analizuoti ir planuoti.
„Gydomoji“ programa:
Laikykitės informacinės „dietos“. „Ne“ naujiems filmams, knygoms, vaizdo įrašams ir TV programoms!
Susikurkite trumpą sąrašą apčiuopiamų žingsnių, kuriuos galite suplanuoti remdamiesi jau dabar turima informacija ir patirtimi.
Sulėtinkite tempą, pajuskite, kad esate čia ir dabar. Mes išeikvojame labai daug laiko siekdami susikurti tobulą ateities viziją. Tai reikalinga, bet ne viskas iš karto. Dėliokite savo viziją tarsi dėlionę, tam glite užvesti dienoraštį.
Prisiminkite, kad iššūkiai sau yra gerai, bet šiuo metu turite būti čia, ten, kur jūsų projektas ir darbai. Negyvenkite ateitimi – tegul svajonės lieka siekiamybe, o ne iliuzija. Jei tik svajosite ir bijodami nieko nedarysite, tai būtent tai ir nutiks.
Ženkite pamažu, bet užtikrintai.
