Komerciniai bankai jau sugriežtino arba rengiasi griežtinti reikalavimus paskolų gavėjams. Apie švelnesnius reikalavimus šiuo metu negalvoja nė vienas mūsų šalyje veikiantis bankas, pirmadienį rašo dienraščio „Lietuvos rytas“ priedas „Vartai“.
Tokie yra Lietuvos banko atliktos komercinių bankų apklausos apie skolinimosi sąlygas rezultatai.
4 iš 11 bankų apklausoje nurodė, kad per artimiausią pusmetį reikalavimai paskolą norintiems gauti gyventojams sugriežtės.
Taip pat keturi bankai atsakė, kad reikalavimai jau sugriežtėjo per pastarąjį pusmetį. Vos vienas bankas atsakė sušvelninęs reikalavimus, tačiau artimiausią pusmetį nė vienas bankas neketina to daryti.
Penki bankai sugriežtino reikalavimus įmonių paskoloms. Šeši bankai tai ketina padaryti per artimiausią pusmetį.
SEB Vilniaus banko Verslo plėtros departamento direktorės Deimantės Bareikienės teigimu, labiausiai keitėsi banko reikalavimas gyventojų pajamoms.
Prieš porą metų paskola būdavo suteikiama, jeigu vienam šeimos nariui, sumokėjus paskolos ir palūkanų įmoką, likdavo 500 litų per mėnesį. Tuo tarpu dabar ši suma jau yra išaugusi ketvirtadaliu. Vienam šeimos nariui turi likti ne mažiau kaip 625 litai per mėnesį. Be to, SEB Vilniaus bankas pradėjo reikalauti, kad mėnesio kredito įmoka neviršytų 40 proc. gyventojo pajamų. Ateityje reikalavimai pajamoms gali būti dar sugriežtinti.
Anot „Sampo“ banko Asmeninės bankininkystės tarnybos direktoriaus Mariaus Vismanto, pagrindinis reikalavimas, kurį greičiausiai ir ateityje didins bankai, – minimalios pajamos. Jis patvirtino, kad bankas ketina artimiausiu metu persvarstyti savo taikomus kriterijus.
„Sampo“ bankas šiemet 50 litų padidino minimalią sumą, kuri turi likti vienam šeimos nariui. Dabar ji siekia 600 litų per mėnesį. Šiemet ketinama ją dar didinti, tačiau neatskleidžiama, iki kokios sumos. M. Vismantas užsiminė, kad minimali suma neviršys 800 litų.
D. Bareikienės teigimu, sąlygos pradėjo keistis tada, kai rinkoje pradėjo didėti palūkanos. Bankas vertino, kad paskolai grąžinti gyventojas turės skirti didesnę savo pajamų dalį. Tuo tarpu dėl išaugusios infliacijos gyventojas turi didesnę lėšų dalį skirti ir pragyvenimui.
Bankai nebūtinai didina reikalavimus būtent tiek, kiek išaugo infliacija. Jeigu kainos šalyje auga labai sparčiai, gali būti griežtinamas paskolos ir pajamų santykis.
Dėl nekilnojamojo turto rinkos pokyčių taip pat buvo sugriežtinti reikalavimai užstatui, kai suteikiama būsto paskola.
Anksčiau „Sampo“ bankas klientams skolindavo 90 proc. įkeičiamo turto vertės. Dabar maksimali paskolos suma nebegali viršyti 85 proc. būsto vertės. Tiesa, jeigu paskola apdrausta bendrovėje „Būsto paskolų draudimas“, ji gali būti ir didesnė.
Keturi komerciniai bankai per pastarąjį pusmetį sugriežtino sąlygas didindami vidutinę būsto paskolų palūkanų maržą. Vienas bankas šią maržą sumažino. Anot D. Bareikienės, bankų maržos drastiškai nedidėjo, nes ir taip didėjo bendra palūkanų suma, kurią gyventojas turi grąžinti bankui.
Kintamosios būsto paskolų palūkanos didėjo dėl to, kad rinkoje didėjo tarpbankinės palūkanos. Pavyzdžiui, vidutinės būsto paskolos palūkanos per porą metų išaugo daugiau nei dvigubai, rašo „Lietuvos rytas“.
SEB Vilniaus banke vartojamųjų paskolų palūkanos šiuo metu siekia 9 proc. – pusantro karto daugiau nei prieš porą metų. Bet išaugusios palūkanos dar nėra nepakeliama našta. Lietuvos banko duomenimis, šių metų liepos 1 dieną 0,87 proc. visų paskolų buvo vėluojama grąžinti 60 ir daugiau dienų. Metų pradžioje tokių paskolų dalis siekė 0,97 proc.
M.Vismanto teigimu, Lietuvoje vadinamųjų blogų paskolų vis dar nėra daug. Latvijoje ir Estijoje nesugebančiųjų grąžinti kreditų esama daugiau.
