Atokiai į Šiaurės Vakarus nuo Lietuvos nutolusi Islandija žmones žavi savo unikalia gamta ir svetingumu. Tiesa, tas svetingumas kartais gali brangiai kainuoti.
Pasaulyje sparčiai plintantis COVID-19 smarkiai jaukia ir islandų gyvenimą. Jei žiūrėtume vien į skaičius, tai Islandija pagal infekuotų žmonių kiekį vienam milijonui gyventojų yra numeris keturi pasaulyje. Numeris keturi! Pagal šią liūdnoką statistiką Islandiją lenkia tik San Marinas, Andora ir Farerų Salos.
Islandijoje kovo 24 dienos duomenimis koronavirusu užsikrėtusių buvo 588. Kaip Kauno dydžio valstybei – „solidu“.
Islandija, kaip ir likęs pasaulis, smarkų žmonių judėjimą ir masinius susibūrimus pradžioje ėmė stabdyti nuo sporto. Čia, kaip ir Lietuvoje bei visoje Europoje, nebevyksta nei krepšinio, nei futbolo čempionatai.
Nutraukus krepšinio čempionatą savo kitokias atostogas Islandijoje pradėjo ir lietuvis krepšininkas Mantas Virbalas.
Kartu su šeima Islandijoje įsikūręs M. Virbalas sutiko naujienų portalui tv3.lt papasakoti, kuo šiomis dienomis alsuoja Islandija ir kaip verda gyvenimas net 20 tūkst. gyventojų neturinčiame atokiame miestelyje. O gyvenimas čia tikrai verda.
Krepšininkas gyvena Akureryje – mieste, kuris savo dydžiu prilygsta Ukmergei, bet turi net ir savo universitetą.
Ten, kaip pasakoja M. Virbalas, gyvenimas, visų pirma, tiesiog vyksta kitaip. 20 tūkst. gyventojų turintis Akureris vietinių yra laikomas dideliu miestu, traukos ir apsigyvenimo centru.
„Čia su tiek žmonių yra gana didelis miestas“, – šypteli krepšininkas.
Lietuvis į Islandiją persikėlė sezono pradžioje, praėjusių metų rugsėjį. Nors prabėgo daugiau kaip pusmetis, jis vis dar negali nustoti žavėtis, kokią stiprią infrastruktūrą sportui ir kitoms veiklos yra išvysčiusi ši šalis. Kartais, sako, net sunku patikėti savo akimis, kai matai tiek daug sportuojančių žmonių.
M. Virbalas juokauja, kad sunku būtų sustoti vardinti visas veiklas, ką žmonės gali veikti Ukmergės dydžio mieste Islandijoje.
„Čia yra daug mokyklų, net universitetas. Užimtumas čia labai didelis – sporto klubai, ledo arena, du lauko baseinai, futbolo stadionas, maniežas. Čia viskas nuo ryto iki vakaro užimta, žmonės labai aktyviai sportuoja“, – kasdienį vaizdą nupasakoja krepšininkas.
Grįžkime prie islandiško svetingumo.
M. Virbalas sako, kad Islandijoje koronaviruso protrūkį nulėmė dideli turistų srautai Reikjavike. Praktiškai visi iki šiol atvejai yra įvežtiniai. Tačiau siekiant apsaugoti savo gyventojus islandų valdžia pasirinko kiek kitokį ėjimą, nei, pavyzdžiui, Lietuva.
Lietuvoje jau pusantros savaitės ir, turbūt, dar dvi savaites tęsis karantinas – vaikai neina į darželius, studentai į universitetą, darbuotojai į darbą. Islandija ėjo kitu keliu – ten gyvenimas pilnai nesustojo, bet visos didelės grupės žmonių buvo dalomos į kur kas mažesnes.
Tokiu būdu net ir dėl savo vaikų, būdamas tėvu, ten galėjai jaustis ramus.
„Viskas dar ilgai veikė, darželis veikė, du vaikai ėjo į jį. Tiesa, negalėjome vesti dviese vaikų, galėjo tik vienas iš tėvų. Darželiuose ir mokyklose vaikai buvo suskirstyti į mažas grupeles, kad prireikus atsektų, kas nuo ko ir kaip užsikrėtė. Čia į viską žiūrima rimtai, nėra jokių atsainių sprendimų.
Dabar, (kovo 24 dieną – aut. past.), Islandijoje irgi viskas uždaroma. Šiandien paskelbė, kad bus atidarytos tik maisto prekių parduotuvės“, – pasakoja M. Virbalas.
Islandija savo sportą sustabdė keturioms savaitėms. Iš pradžių. Kaip sako pats krepšininkas, jam buvo pranešta, kad laukia maždaug mėnuo be krepšinio. Vis dėlto, netrukus čempionatas buvo pilnai nutrauktas, o tai kartu reiškia ir žymiai ilgesnes žaidėjo atostogas.
„Sportuojame namie, knygas skaitome. Tikrai negalvojau nieko panašaus dar prieš porą savaičių“, – atsikvėpia krepšininkas.
Pačiau – interviu.
Kaip tavo akimis vyko tas sezono sustabdymas?
Sezoną iš pradžių sustabdė keturioms savaitėms. Po to, prabėgo šiek tiek laiko ir nutraukė visiškai. Kiek suprantu, net neskelbia jokių čempionų, nes sezonas yra nepabaigtas.
Tikėjaisi kažko panašaus?
Tikrai negalvojau nieko panašaus. Aišku, saugojausi, ploviau rankas, viską. Pas mus miestelyje nėra daug sergančių, apie du šimtus žmonių karantine. Kiek kalbėjau su islandais, tai visi atvejai atvežtiniai, nėra daug vietinių. Kai prasidėjo ta pandemija, tai sužaidėme rungtynes Reikjavike. Tuo metu dar vienas žmogus buvo užsikrėtęs tik, tai neatrodė rimta.
Tai kaip atrodo dienos tokiame mažame miestelyje?
Viskas dar ilgai veikė, darželis veikė, du vaikai ėjo į jį. Tiesa, negalėjome vesti dviese vaikų, galėjo tik vienas iš tėvų. Darželiuose ir mokyklose vaikai buvo suskirstyti į mažas grupeles, kad prireikus atsektų, kas nuo ko ir kaip užsikrėtė. Čia į viską žiūrima rimtai, nėra jokių atsainių sprendimų.
Dabar, (kovo 24 dieną – aut. past.), Islandijoje irgi viskas uždaroma. Šiandien paskelbė, kad bus atidarytos tik maisto prekių parduotuvės.
Tai gal ne jis ne toks ir mažas, jei ir darželių turite, ir mokyklų?
Čia yra daug mokyklų, net universitetas. Čia 20 tūkst. žmonių tai gana didelis miestas. Užimtumas čia labai didelis – sporto klubai, ledo arena, du lauko baseinai, futbolo stadionas, maniežas. Čia viskas nuo ryto iki vakaro užimta, žmonės labai aktyviai sportuoja.
Kaip bendrai Islandijoje reaguojama į koronavirusą?
Į tą dalyką žiūri tikrai rimtai, nėra nieko atmestinai daroma.
Kokie vėjai krepšininką lietuvį nupučia į futbolo šalį Islandiją?
Žaidžiau Prancūzijoje, bet atvažiavau į Islandiją, nes norėjau žaisti aukštesniame lygyje. Čia aukščiausia lyga, tai vis tiek jaučiasi lygio skirtumas. Visada žemesnėse lygose spėsiu dar sužaisti, kol yra jėgų ir sveikatos, tol noriu žaisti aukštame lygyje.
Planuoji ten ir likti?
Šiuo metu planuoju likti Islandijoje. Vaikai eina į darželį, žmona turi čia darbą. Dėl čempionato tai nieko baisaus, nes mes nebūtume patekę į atkrintamąsias vis tiek.
