Koronaviruso kreivė vėl ryškiai šoktelėjo aukštyn. Per pastarąją parą nustatyta 19 naujų koronavirusinės infekcijos atvejų Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos apskrityse. Tai – didžiausias nustatytų užsikrėtusiųjų skaičius per pastarąjį mėnesį. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Vilniaus departamento direktorė Rolanda Lingienė patvirtina – virusas ir toliau sparčiai plinta šalies gydymo įstaigose, ypač Santaros klinikose. Vienas užsikrėtęs klinikų darbuotojas lankėsi sporto klube, tad dabar izoliuotis teko net 100 asmenų.
„Susirgo Covid-19 šeši asmenys, susiję su Santaros klinikomis. Trys Santaros klinikų darbuotojai, du darbuotojų artimi asmenys ir vienas pacientas. Taip pat, kaip jau vakar informavome, nustatyta Covid-19 liga vienam buvusiam hospitalizuotam asmeniui Kretingos ligoninėje“, – sako departamento direktorė Rolanda Lingienė.
Protrūkis ir toliau liepsnoja Kernavėje. Covid-19 susirgo dar trys privačioje šventėje dalyvavusių asmenų vaikai. Be to, koronavirusas nustatytas Vilniaus miesto klinikinės ligoninės pastatų komplekse įsikūrusio medicinos centro „Afiddea“ darbuotojui. Užfiksuoti ir du įvežtiniai atvejai iš Lenkijos, tačiau epidemiologams didžiausią nerimą kelia su pavojingos infekcijos židiniais nesusiję, tačiau virusu užsikrėtę žmonės. Tokių pastarąją parą buvo keturi.
„Tai kalbant apie juos, užsikrėtė Covid-19 liga vienas Vilniaus rajono ambulatorijos darbuotojas, taip pat dviejų įmonių darbuotojai ir Vilniaus miesto greitosios pagalbos stoties darbuotojas“, – pasakoja R. Lingienė.
Minėtas vienos Vilniaus rajono ambulatorijos darbuotojas lankėsi gimtadienio šventėje, kur dalyvavo net 30 asmenų.
„Šiuo atveju buvo švęstas labai garbingo amžiaus – 100 metų jubiliejus. Tai, na, kažkaip gal didesnė dovana būtų suteikta visai kitaip – arba atidėjus šventę, arba kitaip parodant pagarbą“, – teigia R. Lingienė.
Kornaviruso atvejų skaičius šoktelėjo kaip tik tuo metu, kai vyriausybė paskelbė jau kitą savaitę atšaukianti karantiną. Ministras Aurelijus Veryga šių planų neatsisako, tačiau grasina vietiniu karantinu gyvenvietėse, kur dabar įsisiūbuoja nauji Covid-19 židiniai. Anot ministro, visuomenė turi suprasti, kad virusas niekur nepasitraukė, o poreikis saugotis išlieka.
„Sunku jau yra būti tokiame režime, koks jis yra, bet viskas turi savo kainą. Vat tas greitas lėkimas į šventes, į susibūrimus rodo, kad užtenka vieno žmogaus ten ateinančio, kuris yra užsikrėtęs, ir tada mes jau turime dešimtis aukšto kontakto asmenų. Tada visus testuojam, tada randam keliolika ir taip liga ir plinta“, – kalbėjo ministras Aurelijus Veryga.
Tačiau gydytojas infektologas Arvydas Ambrozaitis tvirtina, kad praėjusios paros skaičiai rodo, jog per anksti atleidome vadžias ir nuogąstauja, kad karantiną gali tekti pratęsti nė nespėjus jo nutraukti.
„Jei tokie skaičiai, toks padidėjęs sergamumas tęsis daugiau kaip tris dienas, aš manau, kad reiktų atšaukti karantino nutraukimą ir toliau tęsti karantiną. Galbūt rytoj, poryt ar šiandien tie skaičiai bus žymiai mažesni. Tada galėtume nusiraminti. Bet jeigu tęsis ir toliau bus tokie, tai iš tikrųjų jie yra keliantys nerimą“, – sako infektologas Arvydas Ambrozaitis.
Pasaulio mokslininkai skelbia, kad būtent didžiąją pasaulio dalį sukaustęs karantinas iš esmės sulėtino viruso plitimą. Štai Londono Imperatoriškojo koledžo tyrėjų komanda apskaičiavo, kad dėl laiku įvestų karantino apribojimų vienuolikoje Europos šalių buvo išvengta maždaug trijų milijonų mirčių, o Kolumbijos universiteto ligų modeliuotojai neseniai nustatė, kad jei Jungtinės Valstijos karantiną būtų įvedusios savaite ar dviem anksčiau, mirčių būtų 36-iais tūkstančiais, o užsikrėtimų daugiau nei 600-ais tūkstančių mažiau. Lietuvos mokslininkai nespekuliuoja, kiek gyvybių pavyko išsaugoti paskelbus karantiną, tačiau neabejoja, kad jis buvo būtinas.
„Mes, Lietuva, žinome, kad turėjome vieną žemiausių sergamumų Europos Sąjungoje. Ta sėkmės istorija, kurią mes turime, didele dalimi buvo dėl karantino. Mes neleidome išplisti, nesusiformavo daug židinių, galbūt užsidarė sienos, neišplito sveikatos priežiūros įstaigose. Globos įstaigas mes praktiškai išsaugojome visas“, – pasakoja Higienos instituto atstovė Rolanda Valintėlienė.
„Tačiau yra ir neigiama to pusė. Tai, kad buvo mažesnis šansas susidurti su šia infekcija ir įgyti imunitetą. Iš kitos pusės Švedijoje yra vienas didžiausių mirtingumų nuo Covid-19 – 44 atvejai 100 tūkst. gyventojų. Palyginkime pasaulio vidurkį – 4 atvejai vidutiniškai 100 tūkst. gyventojų mirtingumas, o Lietuvoje yra du. Tai yra didžiulis skirtumas. Tai yra tam tikra kaina. Karantinas išsaugo žmonių gyvybes, bet sukuria ekonominę krizę ir ištęsia pandemijos laikotarpį“, – teigia A. Ambrozaitis.
Naujausiais duomenimis, iš viso šalyje patvirtinti 1752 užsikrėtimo COVID-19 atvejai. 1372 žmonės pasveiko, o 74 mirė.
