Iš vienos pusės, kaip teigia dr. Tom Frieden, buvęs Jungtinių Amerikos Valstijų Ligų kontrolės ir prevencijos centro vadovas: „Tai buvo pati svarbiausia pamoka apie visuomenės sveikatos svarbą, kurią pasaulis turėjo per paskutiniuosius 100 metų. Kita vertus, panašu, kad šiame „panikos ir aplaidumo cikle“, dabar mes rizikuojame visu greičiu žengti į aplaidumo fazę“.
Šis ciklas yra įprotis nepakankamai investuoti į visuomenės sveikatą, nesirūpinti jos infrastruktūra bei funkcijomis, be kurių negalėtume išvengti, identifikuoti, stabdyti ir reaguoti į ligų protrūkius, rašo CNN.
Dar viena pandemija yra neišvengiama. Kaip teigia dr. Larry Brilliant, epidemiologas ir ekspertų tinklo „Pandefense Advisory“, padedančio reaguoti į pandemijas, generalinis direktorius: „Mes gyvename pandemijų amžiuje.“
Daugiau nei šešios iš dešimties infekcinių ligų išsivysto gyvūnų organizmuose ir tik tada yra perduodamos žmonėms. „Ši rizika pastaruosius 20 metų vis didėja, – sakė L. Brilliant. – Ši rizika auga kasmet.“
CNN remtoje sveikatingumo konferencijoje „Life Itself“ dr. Anthony Fauci, JAV nacionalinio alergijos ir infekcinių ligų instituto direktorius, teigė, kad visuomenės sveikatos specialistai Covid-19 pandemijos metu neabejotinai padarė daugybę klaidų.
„Investicijos į elementarius klinikinius biomedicinos tyrimus leido mums dar niekada nematytu greičiu sukurti veiksmingas vakcinas, – pridūrė A. Fauci. – Mes turime ir toliau investuoti. Ne tik į mokslą... bet ir į visuomenės sveikatos infrastruktūrą. Mes negalime pamiršti, ką reiškia visuomenės sveikatos sistema, kurios galimas atsakas nė iš tolo neprilygsta iššūkiams, su kuriais susiduriame.“
„Mes nenorime, kad mūsų vaikai ir, galbūt, anūkai pamirštų, ką mums teko išgyventi“, – sakė A. Fauci.
T. Frieden teigimu, kol kas yra neaišku, ar ateityje mes prisiminsime per šią pandemiją išmoktas pamokas. Tačiau tik jas išmokę mes galėsime nutraukti šį ciklą, kad įvairūs protrūkiai nebetaptų milžiniškas pasekmes turinčiomis pandemijomis, kurios nusineša milijonus gyvybių ir turi drastišką poveikį sveikatos apsaugos sistemai, visuomenės psichinei sveikatai, ekonomikai, švietimui, žmonių tarpusavio santykiams ir karjeroms.
Didžiausia atsakomybė tinkamai pasiruošti yra sutelkta sveikatos įstaigų rankose, tačiau ir pati visuomenė šiuo klausimu gali turėti svarbų vaidmenį. Štai ką, vienų geriausių infekcinių ligų ekspertų nuomone, galime padaryti, norėdami padėti:
1. Didinti sveikatos sistemų finansavimą
„JAV valdžia krašto apsaugai skiria 300–500 kartų daugiau lėšų nei sveikatos apsaugai, – aiškino T. Frieden. – Tačiau Amerikos istorijoje dar nebuvo nei vieno karo, kuris būtų pražudęs milijoną amerikiečių.“
Birželio 1-osios duomenimis, visame pasaulyje nuo Covid-19 mirė 6,3 mln. žmonių. Daugiau nei milijonas jų buvo amerikiečiai.
„Taigi mums reikia gerinti šią situaciją, kad apsaugotume žmones ne tik šioje valstybėje, bet ir visame pasaulyje, – sakė T. Frieden, einantis generalinio direktoriaus pareigas nepriklausomoje organizacijoje „Resolve to Save Lives“, kurios pagrindinis tikslas – epidemijų bei širdies ir kraujagyslių ligų prevencija. – JAV nebus saugesnė, kol visas pasaulis netaps saugesnis.“
„Tai sudėtinga, ypač kai bandome gauti finansavimą iš turtingų asmenų... Mes bandome juos įtikinti, sakydami: „Galbūt tai pasikartos, o galbūt ir ne, bet mes privalome į tai investuoti milijardus dolerių“, – „Life Itself“ konferencijoje tikino Kizzmekia Corbett, imunologijos ir infekcinių ligų docentė Harvardo T. H. Chan visuomenės sveikatos mokykloje. K. Corbett vadovaujama komanda sukūrė mRNA-1273 – vieną plačiausiai naudojamų vakcinų nuo koronaviruso, kurią gamina „ModernaTX, Inc.“ ir NIAID.
„Dėl šios priežasties, didžiausia dalis moksliniams tyrimams skiriamų dolerių ir protinių pajėgumų tenka gydymo paieškoms, – pridūrė K. Corbett. – Mes norime pakeisti tokį mąstymo būdą.“
Didesnio finansavimo reikia ir tokiems gyvybiškai svarbiems dalykams kaip testavimas, kad, atėjus laikui, kaip teigė L. Brilliant, nepasikartotų ta pati situacija, su kuria susidūrėme Covid-19 pandemijos metu.
Didesnio finansavimo reikia ir pasaulinei sveikatos apsaugai. Pasaulio sveikatos organizacijos biudžetas yra mažesnis nei kai kurių didžiausių JAV miestų, pasakojo L. Brilliant: „Tačiau jie turi vertinti pandemijų rizikas 200 valstybių, taip pat rūpintis ir kitomis funkcijomis, kurias atlieka PSO.“
„Apie pasiruošimą pandemijai mes turime galvoti kaip apie viso pasaulio sveikatos sistemas stiprinantį faktorių, – sakė ekspertas. – Dabar nėra aišku, ar Kongresas šiam klausimui skirs pakankamą pinigų kiekį, nes maždaug 80 proc. visų šalies gyventojų tiki, kad Covid-19 jiems nebekelia rizikos.“
2. Saugoti gamtą
Pandemijų prevencija taip pat reiškia, kad mums: „Reikia geresnių aplinkosaugos sistemų, kad gamta nebandytų mums keršyti“, – yra įsitikinęs T. Frieden.
Atliekant zoonotinių ligų plitimo tyrimus buvo pastebėta, kad perdavimo rizika yra didžiausia, kai dėl žmonių žiauraus elgesio ir buveinių naikinimo, laukiniai gyvūnai susiduria su rimtu pavojumi. Kai mes medžiojame, užimame laukinių gyvūnų natūralias buveines ar pardavinėjame laukinius žvėris turguose, jie patiria didelį stresą. Dėl jo padidėja gyvūnų rizika užsikrėsti įvairiomis infekcinėmis ligomis ir išskirti didesnį virusų kiekį. Tai veda prie greitesnio viruso plitimo, t. y. gausesnio virusą pernešančių išskyrų šalinimo.
Būvimas šalia stresą patiriančių bei sergančių gyvūnų, taip pat jų valgymas, padidina asmens riziką užsikrėsti jų nešiojamais virusais. Taip dar 2020 m. teigė dr. Christine Kreuder Johnson, Kalifornijos universiteto medicinos ir epidemiologijos profesorė. Viruso perdavimo nuo gyvūno žmogui rizika taip pat padidėja, jeigu gyvūno DNR yra panaši į žmogaus, arba, jeigu ši rūšis jau ilgai gyvena šalia žmonių, pavyzdžiui, jeigu tai yra galvijai arba kiaulės.
Norint išvengti virusų perdavimo, apie aplinkosaugą turime galvoti apie kaip gyvybiškai svarbų mūsų sveikatai veiksnį, teigė Ch. K. Johnson.
Yra svarbu, kad visi stengtųsi stabdyti klimato kaitą, priduria L. Brilliant. „Dėl didėjančios temperatūros, gyvūnai iš pietų migruoja į šiaurę. Kai gyvūnai migruoja ir pakeičia savo teritoriją, jie susiduria su kitais gyvūnais, su kuriais jie anksčiau niekada nebūdavo kartu. Jie apsikeičia virusais lygiai taip pat, kaip jie apsikeičia virusais su mumis“, – aiškino ekspertas.
3. Imtis veiksmų anksti ir greitai
Infekcinių ligų ekspertai, galintys anksti aptikti naujus ligų protrūkius ir greitai juos suvaldyti, kol jie nespėjo išplisti, yra būtini, siekiant išvengti didesnių problemų.
„Mano grupė, „Resolve to Save Lives“, siūlo visuotinį stiprinimo tikslą, kurį vadiname 7-1-7: bet koks naujas protrūkis bet kurioje pasaulio vietoje turi būti aptiktas ne vėliau nei septynios dienos nuo jo pradžios, jį aptikus, apie jį turi būti pranešama per vieną dieną, o per likusias septynias dienas turi būti įvedami būtini apribojimai, – pasakojo T. Frieden. Pasak jo, ši strategija, – leistų greitai identifikuoti problemas, kurias reikia spręsti.“
4. Gerinti komunikaciją apie visuomenės sveikatą
Dabar turime geriausias priemones kovoti su infekcinėmis ligomis nei turėjome per visą žmonijos istoriją, tačiau kartu mes dar niekada nebuvome tokie pažeidžiami. Iš dalies taip yra dėl nepasitikėjimo tarp bendruomenių, vyriausybių ir sveikatos priežiūros sistemų, teigė T. Frieden.
„Juk CDC yra išleidusi knygą apie visuomenės sveikatos komunikaciją kritiniais atvejais: būk pirmas, būk teisus, būk patikimas, empatiškas, suteik žmonėms praktiškus ir patikrintus patarimus apie tai, kaip reikia apsaugoti save, savo šeimą ir bendruomenę, – pasakojo T. Frieden. – Deja, šios praktikos (bent jau JAV) nepritaikė nei praeita, nei ši prezidento administracija. Dėl to mes daug kentėjome.“
„Tu negali išauginti pasitikėjimo įvykus nelaimei. Jį reikia turėti iš anksto“, – tikino T. Frieden.
Pasak CDC direktorės dr. Rochelle Walensky, komunikuoti apie pandemiją buvo sudėtinga: „Mes buvome susiskaldę prieš šį bendrą priešą – pandemiją sukėlusį virusą.“
„Mes turėjome priimti sprendimus, remdamiesi netobulais duomenimis ir netobulu laiku, tačiau jų nepriėmus, tai irgi būtų tapę sprendimu, – pridūrė specialistė. – Mes rėmėmės geriausiais duomenimis, kurie mums buvo prieinami sprendimo paieškų metu.“
Dabar R. Walensky planuoja praleisti didžiausią savo laiko dalį ieškodama būdų, kaip visuomenės informuotumą būtų galima įterpti į pandemijų stebėjimo planus.
„Turime būti nuoseklūs, visuomet laikytis faktų, įrodymų ir turimų duomenų. Tai buvo viena iš problemų, su kuriomis susidūrėme, kai buvau koronaviruso darbo grupės narys praeitoje administracijoje“, – pripažino A. Fauci.
5. Kovoti su dezinformacija
Yra posakis, kad melas gali apkeliauti pusę pasaulio, kol tiesa dar net nebūna apsiavusi batų. „Sveikatos sistemoms, gydytojams ir kitiems buvo sunku kovoti su dezinformacija, kuri plinta greičiau nei omicronas“, – juokavo T. Frieden.
Dezinformacija apie pandemiją gali veikti žmonių motyvaciją, įsitikinimus ir sprendimų, susijusių su jų sveikata, politika, aplinkosauga, priėmimą.
Kai kurios socialinių tinklų programėlės, tokios kaip „Instagram“ ir „TikTok“, pristatė funkcijas, kurios nukreipia žmones į patikimus informacijos šaltinius, kai jie žiūri su koronavirusu ar vakcinomis susijusį turinį.
Paprieštarauti artimiesiems, kurie socialiniuose tinkluose dalinasi klaidinančiais įrašais, nėra paprasta, tačiau yra būdų, kaip tai galima padaryti sumaniai ir su empatija.
6. Gerinti savo sveikatą
Asmeninis atsparumas yra vienas svarbiausių veiksmų, pandemijos metu užkertančių kelią sunkiems susirgimams ar mirčiai, tikino T. Frieden: „Viena iš priežasčių, kodėl koronavirusas nusinešė tiek gyvybių, buvo tai, kad daugybė žmonių buvo labiau pažeidžiami dėl jų turimų sveikatos problemų.“
Sveikas gyvenimo būdas, palaikantis gerą imunitetą, gali padaryti labai didelį skirtumą, sakė ekspertas. Vartokite visus vaistus, kuriuos jums išrašo gydytojai, raskite sveiką maistą, kuris jums būtų skanus, nerūkykite arba nebūkite šalia rūkančių, – patarė T. Frieden.
„Sveikas gyvenimo būdas nereiškia, kad turite atsisakyti to, ko norite, – teigė specialistas. – Verčiau, tai ieškojimas: kokie sveiki įpročiai man patinka, kad galėčiau juos praktikuoti dažniau.“
