Naujienų portalui tv3.lt Vilniaus universiteto Santaros klinikų Intensyvios kardiologijos, reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriaus vedėjas, gydytojas anesteziologas-reanimatologas Giedrius Navickas nurodo, kad vien šioje gydymo įstaigoje kasmet skaičiuojama daugiau nei 2000 miokardo infarktų atvejų, o šis skaičius kiekvienais metais vis didėja.
„Miokardo infarktų skaičiaus didėjimas yra susijęs ir su geresne diagnostika, ir su tuo, kad žmonės laiku kreipiasi į medikus. Nebūtų galima absoliučiai teigti, kad dėl didėjančio skaičiaus kaltas yra gyvenimo būdas, nes žmonės kuo toliau, tuo labiau rūpinasi savo sveikata, daugiau sportuoja, prisižiūri mitybą“, – sako G. Navickas.
Infarktą dažniau patiria vyrai
Pasak specialisto, miokardo infarkto rizikos veiksnių yra labai daug. Juos būtų galima suskirstyti į dvi pagrindines grupes.
„Yra koreguojami ir nekoreguojami veiksniai. Nekoreguojami būtų žmogaus lytis, amžius, genetika, o koreguojami – tai praktiškai visi gyvenimo būdo veiksniai. Tai būtų ir netaisyklinga mityba, žalingi įpročiai – ypač rūkymas, alkoholis gal kiek mažiau, taip pat mažas fizinis aktyvumas“, – vardija gydytojas.
Jis sako, kad būtų pakankamai sudėtinga apibūdinti statistinį žmogų, dažniausiai patiriantį miokardo infarktą, tačiau kai kurie bruožai vis tik išryškėja:
„Didžioji dalis yra vyrai, tarp 40–50 metų amžiaus, rūkantys, turintys nekoreguotą arterinį kraujospūdį ir dažnai turintys viršsvorio.“
Būdingiausias simptomas – ūmus skausmas
Kartais pajutę negerą jausmą krūtinėje, žmonės nesupranta – tai yra miokardo infarkto požymis ar viso labo paprastas skausmas. Todėl G. Navickas nurodo pagrindinį simptomą, leidžiantį atpažinti grėsmingą ligą.
„Pagrindinis požymis yra skausmas labiau kairės krūtinės ląstos pusėje su plitimu į kairę ranką, kairę mentį. Tas skausmas nėra susijęs su judesiu ar kvėpavimu. Jis užeina tokio spaudžiančio gniaužiančio pobūdžio ir trunka 20–30 minučių.
Kai atsiranda toks pojūtis, jau galima įtarti, kad kažkas yra negerai su širdim, kad gali būti miokardo infarktas. Jeigu skausmas širdies plote ar krūtinėje yra trumpalaikis, duriantis – tai nelabai būdinga infarktui“, – sako gydytojas.
Tačiau kartais pasitaiko ir netipinių atvejų, kurie gali būti supainioti su kitais dalykais:
„Gali būti skausmas, kurį žmonės dažnai sumaišo su skrandžio skausmu. Skauda ties duobute, tęsiasi ilgą laiką, todėl žmogus galvoja, kad apsinuodijo. Tai gali maskuoti įvykusį miokardo infarktą. Kartais miokardo infarktas būna beskausmis, nes pasireiškia tik kažkokiu bendru silpnumu, oro trūkumu.
Bet pats būdingiausias yra ūmus, staiga nei iš šio, nei iš to atsiradęs skausmas krūtinės ląstoje su plitimu į ranką, nugarą, kartais į kaklą, žandikaulį ir trunkantis ilgesnį laiką.“
Specialistas nurodo, kad išankstinių ženklų prieš miokardo infarktą siuntimas yra gana abejotinas, tačiau galimas dalykas.
„Gali atsirasti tokie trumpalaikiai požymiai, pavyzdžiui, kokias dvi tris minutes paspaudžia krūtinę ir praeina. Daug kam tai būdinga, pavyzdžiui, po didesnio fizinio krūvio gali būti kažkoks spaudimas, širdies permušimai. Bet jeigu tai dažnėja, o vieną kartą užspaudžia taip, kad nepraeina 20–30 minučių, tikimybė, kad įvyko miokardo infarktas, labai didelė“, – pabrėžia G. Navickas.
Svarbu nepražiopsoti infarkto
Gydytojas akcentuoja, kad pajutus miokardo infarkto reikėtų kuo skubiau kreiptis į medikus, mat kiekviena minutė tokiu atveju yra labai svarbi:
„Nereikėtų elgtis atmestinai ir galvoti, kad skausmas praeis, visada geriau kreiptis į medikus. Kartais gal ir nebus infarkto, bet pražiopsoti infarktą yra blogiau negu be reikalo nuvykti pas medikus.“
Kai žmogus kreipiasi į medikus dėl miokardo infarkto įtarimo, pagal elektrokardiogramos pakitimus yra sprendžiama, ar infarktas įvyko, ar ne, koks tai galėjo būti infarktas. Vėliau pagal šiuos duomenis yra numatoma tolimesnė gydymo strategija.
„Miokardo infarktas dažniausiai įvyksta tada, kai užsikiša širdies kraujagyslė. Būtina kuo greičiau atverti tą kraujagyslę ir atstatyti normalią širdies kraujotaką, nes jei tai nepadaroma laiku arba išvis nepadaroma, galimos įvairios komplikacijos, pavyzdžiui, širdies nepakankamumas. Tad kuo ilgiau uždelsi, kuo vėliau atveri kraujagyslę, tuo didesnė tikimybė, kad širdies zona nukentės.
Todėl visa esmė ir yra tokia, kad jei pajutai skausmus ir yra diagnozuojamas miokardo infarktas, tai reikia kuo greičiau patekti pas medikus, kad būtų atlikta procedūra ir atverta nukentėjusi širdies kraujagyslė“, – pabrėžia specialistas.
Ištinka ir staigios mirtys
Pagal Higienos instituto duomenis, 2019 metais nuo miokardo infarkto Lietuvoje mirė daugiau nei tūkstantis žmonių. G. Navickas sako, kad šis skaičius vis dar išlieka gana aukštas, nors kiekvienais metais jis mažėja.
„Tai būtų maždaug 10 procentų mirčių nuo visų miokardo infarktų atvejų. Didelė dalis yra staigių mirčių, kai žmogus nespėja pas gydytojus, tai jį ištinka netikėtai – sėdėjo mašinoje, važiavo ar ėjo ir viskas. Tada jau tik pomirtiniame tyrime nurodoma, kad yra įvykęs miokardo infarktas“, – sako gydytojas.
Tikslaus paaiškinimo, kodėl kai kuriuos žmonės mirtis ištinka itin netikėtai, anot G. Navicko, nėra:
„Yra tam tikras procentas tų staigių mirčių, kai įvyksta grėsmingas, pavyzdžiui, širdies ritmo sutrikimas ar raumens plyšimas. Žmogus iki tol nieko nejautė, bet miokardo infarktas įvyko. Tikslaus paaiškinimo, kodėl tai įvyksta, kaip ir nėra.“
Reikėtų susirūpinti gyvenimo būdo įpročiais
Gydytojas nurodo, kad tiems, kurie patyrė miokardo infarktą, tikimybė, jog jis gali ištikti dar kartą, yra kur kas didesnė nei visiškai sveikam žmogui.
„Labai retai būna tik vienos širdies kraujagyslės pakitimas, dažniausiai yra pažeistos visos kraujagyslės. Jeigu infarktas įvyko kažkurioj vienoj kraujagyslėj, tai gali atsitikti ir kitose. Todėl jau įvykus miokardo infarktui, tai yra labai stiprus signalas susirūpinti savo sveikata ir gyvenimo būdu“, – sako G. Navickas.
Norintiems išvengti miokardo infarkto ar jo pasikartojimo, gydytojas turi kelis svarbius patarimus, susijusius su gyvenimo būdu.
„Pagrindiniai dalykai, padedantys sumažinti miokardo infarkto riziką, yra normalus fizinis aktyvumas, tinkamas maitinimasis, pavyzdžiui, įtraukiant daugiau daržovių, visų žalingų įpročių pašalinimas, taip pat pastovus savo cholesterolio sekimas, kad nebūtų jo padidėjimo.
Sveikata yra neįkainojamas turtas, čia už pinigus tu nieko nenusipirksi. O jeigu save žalosi, nesirūpinsi, tai padidės rizika ne tik dėl infarkto, bet ir dėl visų kitų ligų“, – akcentuoja gydytojas
