Ir konservatoriai, ir šioji valdžia nespjauna į didžiųjų advokatų kontorų paslaugas, kurios yra kvalifikuotos, tačiau kainuoja milijonus. Advokatai ginasi, kad jei valdžia neprašytų, jiems visai tų valdiškų projektų nereikia.
Bet tai yra didžiulė netiesa. Valdiški užsakymai yra didžiųjų advokatų kontorų verslo dalis.
Valdžios sąmokslais ir slaptais elito susitarimais, dėl kurių griūva bankai ir skursta žmonės, dažnai žmones gąsdina įvairaus plauko populistai. Bet net ir didžiausioje nesąmonėje visada yra krislas tiesos. Ir tas krislas virsta į didelę problemą, kai pradarai valdžios institucijų ir advokatų kontorų santykius.
Prie ko čia tie advokatai? Tikrai labai prie ko.
Advokatas Rolandas Valiūnas vadinamas vienu įtakingiausių, jei ne pačiu įtakingiausiu ir turtingiausiu advokatu Lietuvoje. Tokia yra ir visa jo advokatų kontora, nors paklausk paprasto mirtingojo, ar girdėjęs tokią pavardę, prisipažinimo nė su pagaliu neišmuši.
Bet ne paprastiems mirtingiesiems yra suprasti apie jo įtaką. Jie po valdžios koridorius nevaikšto. Užtat iš tų, kurie vaikšto, vargiai rastumėt nepažįstančių advokato R. Valiūno.
R. Valiūnas nėra populiarus televizijos laidų dalyvis, nėra dažnas politinių diskusijų svečias, jis nerašo politinių komentarų ir nėra tas, kuris kas antrą dieną šmėžuotų glamūriniuose žurnaluose. Kartais pademonstruoja savo meno kolekciją „Stiliuje“ ar labai siauro formato Investuotojų forumo rėmuose išreiškia poziciją kokiu nors klausimu.
Tačiau jis – įtakingiausias. O tinkamai paklausus politikų, jie pateiks atsakymus į visus klausimus, kodėl.
Susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius keletą sekundžių buvo priverstas patylėti, kol sugalvojo, ką atsakyti, kas iš tiesų braižė dabar Vyriausybės kuriamo Transporto įmonių holdingo rėmus. Šis gimsta tyliai, į vieną katilą sumestos pelningos valstybės įmonės su bankrutuojančiom: „Lietuvos jūrų laivininkystė“, „Lietuvos geležinkeliai“, Smiltynės perkėla, Lietuvos paštas, „Problematika“, „Betonas“, vėliau esą bus prijungti oro uostai ir Klaipėdos valstybinis jūrų uostas.
Ministras sako, kad viską padarė jo ministerijos darbuotojai.
Tačiau šaltiniai sako, kad nieko panašaus. Holdingą sukūrė Valiūno advokatų kontoros advokatai.
Valdžia nenori pripažinti turinti santykių su Valiūnu
Bet kodėl Susisiekimo ministrui reikia meluoti ir neigti, kad ministerija net keliems strateginiams projektams samdė R. Valiūno advokatus? Taip, sako ekspertai, R. Valiūno kontora yra ne tik didžiausia. Jis sugebėjo pritraukti į ją ir geriausius specialistus.
Ar gėda yra tokius samdyti?
Turbūt ir juokinga, ir graudu, kai tos pačios partijos deleguotas ministras R.Sinkevičius samdo strateginiams klausimams R. Valiūno teisininkus, kai tuo tarpu tos pačios partijos karžygys Artūras Skardžius skaičiuoja, kiek konservatorių – liberalų Vyriausybė išleido ir R.Valiūno, ir kitoms advokatų kontoroms pinigų juos labiausiai dominančiame energetikos sektoriuje.
Viešai prisipažinti, kad patys savo pajėgomis nesugebėtų nieko nuveikti, irgi gėda. Gerai, kad tų protingų patarėjų yra, šie bent sudėlioja, kaip ir gėdos neapturėti, ir protingą popierių gauti.
Ir vis dėlto nėra taip, kad gerieji protingieji ir visuomet klientui patarti ir padėti pasiruošę advokatai yra niekuo dėti ir šiame įtakų žaidime pasiima tik tai, ką jiems valstybė duoda – pinigus.
Ir R.Valiūnas, ir kitos advokatų kontoros skaičiuoja, kad iš užsakymų iš valstybės jie neuždirba daugiau nei dešimties procentų pajamų. Visa kita atneša klientai iš privataus sektoriaus. Kai kurių kontorų balansas, tiesa, yra šiek tiek kitoks, valstybės užsakymai jiems yra žūtbūt reikalingi, bet tik iš valstybės ir jos negyvena.
Advokatai nenori politikuoti, bet jei už tai moka klientai
Valdiški užsakymai advokatams reikalingi tam, kad privatūs klientai galėtų tinkamai pasverti jų įtaką. Ir advokatas yra vertinamas dar ir pagal tai, kaip jis geba reikalus sutvarkyti valdžios institucijose. Kitaip tariant, R.Valiūnas yra įtakingiausiu vadinamas todėl, kad yra pats geriausias „interesų pardavėjas“ iš visų advokatų.
Taip apie jį šneka valdžios koridoriuose.
R. Valiūnas neslepia, kad pas jį ir į jo kontorą dažnai ateina klientai, kuriems reikia advokato įtakos valdžios institucijose. Klausiamas oficialiai, R. Valiūnas sako, kad su tokiais sutarčių net nesudaro.
Kaip yra iš tikrųjų? O iš tikrųjų yra taip, kaip pats R. Valiūnas sako, tik atsakydamas jau į kitą klausimą: „Jeigu advokatas atstovaudamas klientą susitinka su ministru x ir įrodinėja, kad kliento interesas yra toks ir kad reguliavimas vienoks ar kitoks pažeidžia tą interesą – ar čia yra lobistinė veikla, ar ne?”.
Privačios įmonės vertina tokius advokatus, kurie gali prieiti prie politikų ir pasikalbėti asmeniškai apie jų problemas. Tačiau advokatai niekam niekada neatsiskaito, skirtingai nei lobistai. Įstatymas jiems leidžia pasakyti, kad apie santykius su klientu nieko komentuoti negali. Net jei tas klientas – valstybė.
Kuo daugiau rimtų sutarčių, tuo didesnė įtaka
Advokatų kontorų santykius su politikais geriausiai apibrėžia sutartys tarp valstybės institucijų ir didžiųjų advokatų kontorų.
Toji sutartėlė, kokią dabar Valiūno kontora turi su Susisiekimo ministerija, už 20 tūkstančių eurų, yra neverta didesnio dėmesio. Net pats R. Valiūnas asmeniškai apie tokią sumą nieko nežino – ne tokie skaičiai jo galvoje sukasi.
Visiškai nėra aišku, kaip ir kokiu pagrindu Susisiekimo ministerija ketina sumokėti už konsultacijas ir darbą, kurią advokatai suteikė kuriant Transporto įmonių holdingą. Ir kaip apmokėjo R.Valiūno advokatų kontoros paslaugas, kurias ji suteikė Susisiekimo ministerijai dirbant ties „Rail Baltica“ – europinės vėžės – projektu, praktiškai „išmušant“ iš Europos Komisijos atšaką į Vilnių.
Tačiau kitos sutartys yra daug aiškesnės. Jos tiems nieko nežinantiems paprastiems mirtingiesiems geriausiai, matyt, ir iliustruoja advokatų įtaką.
Nuo 2009 m. per kelis metus vien R. Valiūno advokatų kontora iš vienos valdiškos įmonės – Visagino atominės elektrinės - uždirbo per 6 milijonus litų. Sandoris su R. Valiūno kontora buvo sudarytas neskelbtinų derybų būdu, apklausus kitas dvi kontoras, kurios ir tuomet, ir dabar buvo menkai žinomos. Tačiau iš tikrųjų R. Valiūnas energetikos sektoriuje, ir būtent prie naujos atominės elektrinės projekto, dirbo dar nuo seniau. Kaip jis pats sako, praktiškai nuo 2006 m. Visi strateginiai valdžios sprendimai atominės energetikos klausimais jiems buvo žinomi, o nauja atominė elektrinė tuo metu buvo planuojama statyti po LEO.lt stogu.
Konservatoriams nusprendus naikinti skandalingąjį LEO.lt, socdemų Vyriausybės ir VP grupės projektą, R. Valiūno advokatai buvo tie, kurie ištiesė ranką ir ėmėsi šio holdingo išardymo. Pats R. Valiūnas neįžvelgia jokio interesų konflikto, advokatai prieš nosį mojuoja jų veiklą reglamentuojančiais teisės aktais, kurie leidžia didelėms advokatų kontoroms skirtingoms pusėms dirbančius advokatus atskirti.
Nuo 2010 iki 2015 m. didžiosioms advokatų kontoroms valstybės institucijos atseikėjo 17 milijonų eurų.
Įdomu, kiek už tų milijonų slypi valstybei parduotų interesų. Tačiau to mes niekada nesužinosime.
