Nuo rugsėjo šalies vidurinėse mokyklose nebeliks 7 metus taikytos profilinio mokymo sistemos. Švietimo ir mokslo ministerija teigia, kad taip mokiniams atveriamos platesnės galimybės pasirinkti daugiau dalykų, reikalingų renkantis aukštąją mokyklą, įgyjant profesiją.
Tačiau mažesniųjų miestų švietimo specialistai sako, kad vos vieną arba dvi vienuoliktas klases turinčiose mokyklose įgyvendinti naująją tvarką bus neįmanoma, praneša LTV naujienų tarnyba.
Baigiantys laikyti egzaminus dešimtokai turi naują rūpestį – jau dabar pasirinkti, kokių dalykų norės mokytis 11 ir 12 klasėse. Nuo rugsėjo 1-osios neliks anksčiau taikyto humanitarinio, realinio, meninio ir technologinio profilių.
Juos keičia ugdymo kryptys. Kiekvienas mokinys galės susidaryti individualų ugdymo planą. Privalomai reikės mokytis lietuvių ir užsienio kalbų, matematiką, kūno kultūrą, taip pat vieną dorinio ugdymo dalyką – tikybą arba etiką, vieną gamtamokslį dalyką – biologiją, fiziką arba chemiją, ir vieną meninio arba technologinio ugdymo kursą.
Tam skiriama 17 pamokų per savaitę. 11 pamokų mokinys galės rinktis pats iš mokyklos pasiūlytų dalykų. Pvz., sostinės Žemynos gimnazija, siūlo mokytis italų, ispanų, japonų kalbas, taip pat gilintis net į plokštumos geometriją.
„Pasirinktas dalykas tampa privalomas tiems mokslo metams, tačiau esant norui, mokinys gali to dalyko atsisakyti, pasirinkti kitą, tačiau turi išsilaikyti kursų programų skirtumą. Pasirinkimus gali keisti iki 12 klasės pirmo semestro pabaigos“, – teigė Vilniaus Žemynos gimnazijos direktorė Rūta Krasauskienė.
Iš viso mokyklos turi pasiūlyti nuo 9 iki 13 dalykų. Tačiau, pasak Klaipėdos rajono Švietimo skyriaus vedėjo, vos vieną ar dvi vienuoliktokų klases turinčiose mokyklose galimybės įgyvendinti šią naujovę nėra.
Pasirenkamo dalyko mokoma tik tada, kai susidaro ne mažesnė kaip 5 mokinių grupė. 36 vienuoliktokus turėsiančios Endriejavo vidurinės mokyklos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Vilma Ugintienė pripažįsta, kad kai kuriems moksleiviams siūlys atsisakyti pasirinktų dalykų.
Specialistai įspėja, kad prievarta siūlyti mokytis pasirenkamą dalyką mokyklai draudžiama. Švietimo ir mokslo ministerija siūlo išeitį, kaip patenkinti moksleivių poreikius.
„Galbūt keletas mokyklų galėtų kooperuotis. Jeigu, sakykime, mokykloje atsiranda 5 vaikai, kurie nori mokytis prancūzų kalbos, nes mokėsi ir prieš tai, o išplėstiniame kurse nėra tokios galimybės, tai galbūt kitoj mokykloje yra tokia galimybė“, – kalbėjo Švietimo ir mokslo ministerijos Bendrojo ugdymo departamento direktorius Arūnas Plikšnys.
Pasak mažųjų mokyklų būsimųjų vienuoliktokų, jie būsią priversti rinktis mokyklų primetamus, o ne jų pačių pageidaujamus dalykus, nes, įgyvendinus kooperavimosi idėją, reikėtų važinėti ne vieną dešimtį kilometrų iš vienos mokyklos į kitą.
