Sėkmingai į Mėnulio orbitą išvestas Indijos palydovas „Chandrayaan-1“ šiandien vakare į jį „iššaus“ žvalgybinį zondą, kuris po 20 minučių skrydžio įsirėš į Mėnulio paviršių pietų ašigalio regione.
Indijos kosmoso tyrimų organizacija (ISRO) pranešė, kad 29 kg sveriantis tiriamasis zondas „Moon Impact Probe“ (MIP) nuo Mėnulio palydovo „Chandrayaan-1“ bus atskirtas apie 20 valandą Indijos laiku. MIP paleidimas laikomas labai svarbiu pirmojo Indijos Mėnulio palydovo, kuris šią savaitę pradėjo 2 metus truksiančią mokslinę programą, tyrimų etapu.
Sėkmingas MIP paleidimas būtų svarbus ne tik moksline, bet ir politine prasme. Jis simboliškai turėtų patvirtinti Indijos „išsilaipinimą“ Mėnulyje: Indija taptų ketvirtąja pasaulio valstybe po Sovietų Sąjungos, JAV ir Japonijos, kurios valstybinė vėliava buvo pasiekusi Mėnulį. Tiesa, tos vėliavėlės buvo tik simbolinės: oficialiąją šalies vėliavą Mėnulio paviršiuje iki šiol buvo išskleidę tik JAV astronautai.
Indijos „išsilaipinimas“ Mėnulyje šįvakar taip pat bus tik simbolinis: ant visų keturių „Moon Impact Probe“ zondo pusių nupiešta Indijos valstybinė vėliava, kuri išnyks pirmąją zondo susidūrimo su Mėnulio paviršiumi akimirką.
ISRO nuotr.
Moksliniu požiūriu ši Mėnulio „ataka“ taip pat labai svarbi: ji leis ištirti Mėnulio grunto pietų ašigalio rajone sudėtį, reljefo ypatumus ir surinkti reikiamus telemetrijos duomenis, kuriais remiantis į Mėnulio paviršių kitos kosminės misijos metu bus nuleistas mėnuleigis.
MIP zondui skriejant iš 100 kilometrų orbitos jame įrengtas radaras – altimetras matuos atstumą iki Mėnulio paviršiaus, videokamera perdavinės į Žemę artėjančio paviršiaus vaizdą, o didelio tikslumo masės spektrometras fiksuos itin retos Mėnulio atmosferos dujų cheminę sudėtį. Visų trijų prietaisų perduodami duomenys per „Chandrayaan-1“ bus retransliuojami į Žemę.
„Chandrayaan-1“ misijos eiga. ISRO iliustr.
„Chandrayaan-1“ palydove esantys prietaisai stebės MIP susidūrimą su Mėnuliu. Zondui įsirėžus į gruntą bus pakeltas didelis nuolaužų, paviršiaus dalelių ir dulkių debesis. „Chandrayaan-1“ fiksuos šių medžiagų sudėtį: mokslininkai tikisi šiame Mėnulio regione rasti po dulkių sluoksniu slypinčio vandens ledo.
Pasak Indijos mokslinius prietaisus šiai Mėnulio misijai ruošusios Vikramo Sarabhaiaus kosmoso tyrimų centro fizikos laboratorijos vadovo Rajagopalo Sreedharano, pietinis Mėnulio ašigalis šiai „mokslinei atakai“ buvo pasirinktas dėl to, kad šis regionas mokslininkams kelia didelį susidomėjimą.
Mėnulio palydovas „Chandrayaan-1“ buvo paleistas spalio 22 dieną. Jam priartėjus prie Mėnulio antradienį ir trečiadienį buvo atlikta orbitos korekcija.
„Chandrayaan-1“ veikia 11 mokslinių instrumentų, kuriuos Indijos kosmoso tyrimų organizacijai suteikė JAV, D. Britanijos, Švedijos, Vokietijos ir Bulgarijos mokslo organizacijos. Du iš jų buvo pagaminti Indijoje.
„Chandrayaan-1“ dvejus metus tirs Mėnulio paviršių nagrinėdama jo cheminę sudėtį ir sudarinėdama erdvinius paviršiaus modelius. Tikimasi, kad vizualinių, infraraudonųjų ir rentgeno spindulių davikliai misijos metu padės sudaryti išsamų Mėnulyje esančių mineralų žemėlapį ir labai tiksliai sukartografuos jo paviršių. Itin didelis dėmesys bus skiriamas ašigalių regionams, kur, kaip manoma, gali būti vandens ledo sankaupų. Taip pat bus tiksliai išmatuotas radiacijos lygis įvairiuose Mėnulio regionuose.
Pranešama, kad Indijos palydovas padės parinkti vietą būsimajai Mėnulio bazei, kurią NASA planuoja statyti Mėnulio ašigalio regione.
Indija planuoja 2010 m. į Mėnulį paleisti kitą kosminį laivą, kuris atgabentų Rusijoje pagamintą mėnuleigį. Planuojama, kad jis vykdys Mėnulio paviršiaus grunto tyrimus.
Šiame vaizdo siužete galite pamatyti „Chandrayaan-1“ misijos apžvalgą.
