Bylos duomenimis, apie 18.47 val., vairuodamas maršrutinį autobusą „Isuzu“, išvažiavęs iš stotelės, jis artėjo prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos. Pagal taisyklės, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“.
Artėdamas prie pėsčiųjų perėjos, kurios dalies matomumą užstojo priešpriešine eismo juosta priešinga kryptimi tiesiai važiavęs maršrutinis troleibusas, Marius P. buvo neatidus ir neatsargus, nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, keleivių saugumui kelionės metu užtikrinti.
Prieš pėsčiųjų perėją, kuri vairuotojui nebuvo gerai apžvelgiama, laiku nestabdė vairuojamo autobuso, dėl to, pėstiesiems išėjus iš už minėtos priešpriešine eismo juosta važiavusios transporto priemonės galo, staigiai stabdė vairuojamą autobusą. Dėl to autobuse parkrito keleivė R. D., kuriai buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.
Vairuotojas pateikė savo versiją
Kaltinamasis Marius P. teisiamojo posėdžio metu pripažino savo kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Vyras pasakojo, kad tą rugsėjo 3-sios vakarą jo maršrutas buvo pakeistas dėl renginio „Sostinės dienos“. Privažiavus prie stotelės, įlipo daug žmonių, reikėdavo išeiti į saloną ir išaiškinti, kokiu maršrutu važiuos.
Liko gal 3 ar 4 žmonės, kiti išlipo, o jie važiavo. Atsimena, kad R. D. klausė, kokiu keliu važiuos. Pasak kaltinamojo, iš priešpriešinės pusės važiavo autobusas lėtai ir po jo staigiai pamatė kaip žmonės išėjo, todėl privalėjo staigiai stabdyti, kad nenukentėtų pėstieji.
Pamatė kaip nukrito moteris. Paskui išvydo, kad žmogui skauda, pastovėjo kažkiek, jam reikėjo pravažiuoti keletą metrų, kad netrukdytų kitiems eismo dalyviams.
Priėjęs vyras iškvietė policiją, greitąją pagalbą. Policija atvyko gal po 15 min., apklausė jį ir R. D., patikrino jo blaivumą. Berods po pusvalandžio atvykusi greitoji pagalba paklausė, kaip jaučiasi nukentėjusioji.
Paskui jis padėjo pareigūnui išnešti R. D. į greitosios pagalbos automobilį, kuris ją išvežė į ligoninę. Viskas vyko vakare 18.45 val. Tuo metu toje įmonėje dirbo mėnesį laiko, prieš tai dirbo sunkvežimio vairuotoju.
Nuo 1989 m. turi vairavimo kategorijas. Nukentėjusioji buvo netoli jo, iš dešinės pusės. Turbūt tuo metu nukentėjusioji stovėjo, nes klausė, kaip važiuos. Iki stabdymo atstumas buvo apie 30–50 m, greitis nebuvo didelis, tik išvažiavo iš stotelės.
Pėsčiuosius jis pamatė už troleibuso. Pripažįsta, kad pažeidė KET. Galėjo gal iš anksto pristabdyti, bet ten važiavo troleibusas, jis nestovėjo, kitaip būtų sustojęs. Kaltinamojo teigimu, keleivė galėjo susižaloti dėl šio įvykio.
Gailisi dėl savo veiksmų, iki tol nėra buvę panašių ir jokių kitų įvykių. Po įvykio dirba ten pat. Už KET pažeidimus yra baustas, paskutinį kartą prieš 15 metų. Sutinka, kad turi būti atsargiu. Matė byloje esantį vaizdo įrašą, jis pamatė pėsčiuosius vėliau nei kameroje užfiksuota.
Neneigia, kad vaizdo įraše pėstieji žengia į pėsčiųjų perėją. Pradėjo stabdyti, kai pamatė pėsčiuosius, kai pravažiavo troleibusas, o iki tol nematė žmonių, stovinčių ar einančių per pėsčiųjų perėją.
Jis klausė nukentėjusiosios, kaip ji jaučiasi. Taip pat po įvykio skambino į ligoninę, tačiau jam nedavė duomenų, nežinojo nei jos vardo, nei pavardės. Tyrėja jam paskambino tik po 2 mėnesių.
Klausė tyrėjos, ji atsakė, kad nukentėjusioji gydosi. Negali pasakyti, kodėl nebendravo su nukentėjusiąja. Tyrėja pasakė, kad pas ją lūžis ir daugiau nieko baisaus. Dalinai sutinka su civiliniu ieškiniu.
Vyras sutinka, kad draudimo kompanija atlygintų žalą nukentėjusiajai. Jis labai atsiprašo nukentėjusiosios už įvykį, tai nutiko pirmą kartą gyvenime. Sutinka iš dalies atlyginti atstovavimo išlaidas.
Keleivė teigia, kad „skrido“
Nukentėjusioji R. D. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad draudimo bendrovė pervedė 418 eurų sumą, į ją įeina turtinė žala, todėl pretenzijų dėl jos neturi.
Moteris prisiminė, kad po įvykio ji laikinai buvo be sąmonės, kai trenkėsi į autobuso priekį. Dėl kaulų lūžių ir gulėjimo lovoje, ji turėjo problemų, viskas paaštrėjo, labai tirpo rankos, kojos, turėjo miegoti ant nugaros, pas ją sutrinkantis kvėpavimas, panikos priepuoliai.
Paskui lapkričio mėnesį turėjo galvos svaigimo priepuolį, ėjo pas gydytoją privačiai, po to važiavo dėl kraujotakos į sanatoriją, už kurią sumokėjo pati. Po to viskas tęsėsi, prasidėjo rankos drebėjimas, judėjimas pablogėjo.
Ji negali stovėti, nes užtirpsta koja. Kai ją apklausė policija, neturėjo pretenzijų dėl vairuotojo teisių atėmimo, jam nelinki blogo, kad jis negalėtų dirbti, o dėl sveikatos sužalojimo nesakė, kad neturi pretenzijų.
Pasak nukentėjusiosios, kai ji įlipo į autobusą, atsisėdo, pasidėjo rankinę ir vairuotojas sakė, kad važiuos kita kryptimi. Ji atsistojo, norėjo pasiimti pažymėjimą ir daugiau nieko neprisimena, nes ji „skrido“, o nenukrito.
Greitoji atvyko gal po valandos, autobuse jai bandė padėti atsistoti, rėkė nuo skausmo, klausė, kodėl jie bando padėti atsistoti, sakė, kad yra visokių apsimetusių. Atvykusi greitoji ją išvežė į ligoninę, ten laukė, kol padarys tyrimus, pasakė kas yra, ieškojo kas parveš namo su lūžiais, nes negalėjo pajudėti.
Šonkaulių gijimas užtruko 3 mėnesius, paskui prasidėjo reabilitacija. Dabar yra išlikę liekamieji reiškiniai, užtirpsta rankos, kojos. Po šio įvykio sveikata pablogėjo, negalėjo verstis ant šono, ėjo pėsčiomis, nes bijojo miesto transporto.
Jai teko lankytis pas psichologus, vartojo vaistus nuo nemigos. Įvykio metu, įlipusi į autobusą, turėjo pasiimti „pravažiuojantį“ pažymėjimą, jį pasiėmė, atsistojo ir silpnai laikėsi rankomis, tada tiesiog „nuskrido“.
Jei ir būtų sėdėjusi, vis tiek būtų nukritusi tokio stipraus stabdymo metu. Įlipusi ji atsisėdo, po to atsistojo. Vis tiek turėjo atsistoti, kad atsižymėtų pažymėjimą. Žino, kad ji yra eismo dalyvis ir, kad jai taip pat taikomos KET taisyklės. Taisyklės laikytis už turėklų jai yra žinomos.
Teismo sprendimas
Teismas nusprendė Marių P. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojos T. P. atsakomybei pagal laidavimą 1,5 metų laikotarpiui be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Draudimo bendrovė įpareigota nukentėjusiajai atlyginti 2,8 tūkst. eurų neturtinę žalą. Autobuso vairuotojas turės sumokėti 1755 eurų nukentėjusiosios advokato paslaugoms apmokėti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
