K. Glaveckas gimė 1949 m. balandžio 30-ąją, Vilniuje. Čia, sostinėje, jis baigė ir vidurinę mokyklą, ir ekonomikos studijas Vilniaus universitete.
Nuo akademiko iki politiko
1972-aisiais, baigęs studijas, K. Glaveckas pats tapo dėstytoju ir pamažu kopė akademiniais laiptais. Kol galiausiai 1989 m. Vilniaus universitete K. Glaveckui suteiktas profesoriaus vardas.
Ir netrukus po to, 1990-aisiais K. Glaveckas pasuko į politiką, laimėjęs Aukščiausios Tarybos–Atkuriamojo Seimo rinkimus. Kaip pamena jo ilgametis kolega Eugenijus Gentvilas, dar iki tol, Sąjūdžio metais, K. Glaveckas buvo aktyvus veikėjas.
„Kai žmonės, mano kartos žmonės, prisimena Sąjūdžio laikus, tai prisimena – štai, Kęstutis! Juk ten buvo ne tik Landsbergis ir Ozolas, ten buvo ir Kęstutis Glaveckas, kaip ir daug kitų žmonių“, – prisiminė E. Gentvilas.
„Aktyvus, kuriam rūpi viską keisti, viską versti, nors jau ir nebuvo tas 25-erių, bet jaunatviško maksimalizmo turėjo net ir būdamas 40-metis tuo metu“, – pridūrė K. Glavecko kolega.
Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatas, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras politikoje pabuvo iki 1992-ųjų, o tuomet padarė pertrauką ir pasuko privatininkų keliais.
Nuo ekonomikos nenutolo
Nuo 1992-ųjų K. Glaveckas kelerius metus dirbo privačiu konsultantu Lietuvos ir užsienio kompanijose, tačiau tuo pačiu metu rado laiko įkurti Lietuvos ekonomikai ir finansams svarbius objektus.
„Juk jo nuopelnas yra Lietuvos laisvosios rinkos instituto sukūrimas su savo jaunais studentais ir Vilniaus vertybinių popierių biržos sukūrimas“, – akcentavo E. Gentvilas.
1992–1998 m. K. Glaveckas buvo Lietuvos laisvosios rinkos instituto, o 1993–1996 m. – ir Nacionalinės vertybinių popierių biržos tarybos pirmininku.
Atgal į politiką
Į politiką K. Glaveckas grįžo 1996 m., laimėjęs rinkimus į Seimą kartu su Lietuvos centro sąjunga. Ir nuo to laiko K. Glaveckas į Seimą perrinktas be pertraukos – iš viso septynis kartus.
Savo sėkmę K. Galveckas, kaip Lietuvos centro sąjungos kandidatas, bandė ir 2002 m. Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimuose, tačiau nesėkmingai.
2000-aisiais K. Glaveckas tapo Lietuvos centro sąjungos pirmininku. 2003-aisiais ši politinė jėga, susijungusi su liberalais ir moderniaisiais krikščionimis demokratais, tapo Liberalų ir centro sąjunga.
„2002 m. savivaldos rinkimuose liberalai, mes, gavome 166 mandatus, Lietuvos centro sąjunga – 161 mandatą. Ir aš Kęstučiui sakau, klausyk, kada geriausia apsispręsti jungti dvi partijas? Tada, kai abiem partijoms yra gerai, o ne tada, kai blogai. Šitaip 2003 m. kovą buvo sukurta Liberalų ir centro sąjunga“, – prisiminė E. Gentvilas.
Tačiau, kai partijos lyderiu tapo Artūras Zuokas, prasidėjo įtampa. Tuomet K. Glaveckas paliko partiją ir prisijungė prie nuo partijos atskilusios ir naujai susikūrusios politinės jėgos – Liberalų sąjūdžio
„Na, bet perėmus lyderystę Artūrui Zuokui, žinome, kad atsiskyrėme. Kęstutis liko su Liberalų sąjunga, o ne Liberalų ir centro sąjunga“, – pridūrė E. Gentvilas.
Santykiai su kolegomis atšalo
Kartu su Liberalų sąjūdžiu K. Glaveckas išgyveno ir visiškas negandas, kaip 2016 m. vykusį tuometinio partijos lyderio Eligijaus Masiulio sulaikymą ir iš paskos sekusį „MG Baltic“ politinės korupcijos skandalą. Nepaisant to, kad partija ne vienerius metus praleido teismuose, smuko jos reitingai ir reputacija, jis liko Liberalų sąjūdžio gretose.
Visa tai ėmė keistis po 2020 m. vykusių Seimo rinkimų, kai Liberalų frakcijoje prasidėjo trintis. Pernai rudenį K. Glaveckas ragino kolegas susilaikyti ir derybose neskirti Viktorijos Čmilytės-Nielsen Seimo pirmininke, antraip partija netektų vadovės.
Nepaisant nuogąstavimų, V. Čmilytė-Nielsen tapo Seimo pirmininke. Atsakydamas į tai, K. Glaveckas pernai lapkritį paliko Liberalų frakciją Seime, o vėliau – ir partiją. Seimo narys papildė Mišrios Seimo narių grupės gretas.
Pasižymėjo puikiu humoro jausmu
Daugelis kolegų ir bendražygių K. Glavecką prisimena ne tik kaip aštraus proto, bet ir žodžio kišenėje neieškantį žmogų. Humoro jausmas buvo vienas ryškesnių K. Glavecko bruožų.
Štai 2020 m. pavasarį Seimui sprendžiant dėl vienkartinių 200 eurų išmokų visiems pensininkams ir kitų socialinių išmokų gavėjams, K. Glaveckas stojo piestu prieš tokį pasiūlymą.
„Gerbiami kolegos, jeigu prievartiniu būdu jūs nutarsite, kad aš turiu gauti dar papildomai 200 eurų prie savo didelių pajamų, tai aš pažadu, kad tuos 200 eurų skirsiu alui nupirkti ir žmonėms išdalinti, kuriuos tik sutiksiu“, – kolegoms Seimo salėje tąkart sakė K. Glaveckas.
Savo pažado jis nepamiršo ir po daugiau nei pusės metų, tiesa, tąkart alų gatvėje dalinti sutrukdė Seimo rinkimai, o dar vėliau – COVID-19 pandemija.
„Paaukosiu, žadu paaukoti. Jeigu norėsite, ateisite. Pažadėjau, kad Žirmūnuose, kur parapija, kur renkamės. Bet galime ir kitur, prisijungs visi“, – tv3.lt juokdamasis sakė K. Glaveckas.
Koją kišo sveikatos būklė
Pastaraisiais metais K. Glavecką pradėjo kamuoti sveikatos problemos. Tą pastebėjo ir jo artimi bičiuliai.
„Paskutiniu metu Kęstutis buvo jau kitoks. 2018 m. balandžio 30 d. iš Danijos skambinau Kęstučiui pasveikinti su gimtadieniu, jis sako, negaliu ilgai kalbėti, ačiū už pasveikinimus, guliu ligoninėje.
Na, kitaip sakant, sveikatos problemos pradėjo daryti savo. Žmogus nebebuvo aktyvus partinės struktūros darbininkas, visi mes tą supratome. Visi supratome, kad sveikata jau yra tas limituojantis faktorius“, – prisiminė E. Gentvilas.
Jis patvirtino, kad balandžio 9-ąją K. Glaveckui atlikta širdies operacija. Jiedu dar spėjo prieš ją pasikalbėti.
„Matyt, profesorius suprato, kas jo laukia. Jis prieš operaciją paskambino. Žodžių atsisveikinimo nebuvo, bet emocija buvo atsisveikinimo. Ir po operacijos jis jau buvo nebepasiekiamas. Matyt, pats žmogus suprato, kad didelis iššūkis jo laukia. Deja, taip ir atsitiko“, – tv3.lt pasakojo E. Gentvilas.
Kaip pasakojo Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, K. Glavecko sveikata stipriau šlubuoti pradėjo vos Seimui pavasarį kibus į darbus – kovo pradžioje.
„Jis blogai jautėsi ir sirgo nuo pat pavasario sesijos pradžios, nuo kovo pradžios. Kad jis buvo ligoninėje, tai buvo žinoma. Kad situacija yra tokia rimta, matyt, buvo sunku numatyti.
Aš paskutinį kartą su juo susirašinėjau prieš mėnesį, kovo pabaigoje Ir su kolegomis, kiek žinau, jis susiskambindavo kažkur prieš mėnesį, jau būdamas ligoninėje“, – žurnalistams penktadienį pasakojo V. Čmilytė-Nielsen.
Paprašyta prisiminti paskutinį jų pokalbį, Seimo pirmininkė sakė, kad jiedu sveikino vienas kitą švenčių proga.
„Buvo draugiškos žinutės. Tai buvo prieš šventes, prieš Velykas. Tai geranoriškai susirašinėjome. Palinkėjau jam kuo greičiau pasveikti“, – prisiminė V. Čmilytė-Nielsen.
