Linksmas, nestokojantis humoro jausmo, pasižymintis ypatinga išmintimi aktorius Arūnas Storpirštis buvo ne tik gyvenime, tokį jį turėjo progų pažinti ir žiūrovai. Sukūręs dešimtis vaidmenų spektakliuose, vaidybiniuose filmuose, serialuose, televizijos laidose aktorius dirbo iki paskutinės savo gyvenimo akimirkos.
Jau tada, pasak aktoriaus kolegų, Arūnas turėjo sveikatos problemų, tačiau apie jas garsiai niekam nesiskundė. Apie sparčiai blogėjančią sveikatą žinojo tik šeimos nariai. Pasak aktoriaus brolio Gedimino Storpirščio, darbų įkarštyje aktoriui smarkiai sušlubavo sveikata, plyšo aorta, per keletą valandų reanimacijoje jo gyvybė užgeso.
Arūno sūnus Simonas Storpirštis ne kartą yra sakęs, kad tėvas jam buvo didžiausias autoritetas.
„Prisiminimai ateina kasdien, tėvą prisimenu kiekvieną dieną. Stengiuosi pasislėpti už darbų, nes kitaip neišeina negalvoti“, – anksčiau sakė S. Storpirštis.
Pasak vyro, tėvas jam buvo artimiausias žmogus: „Žmonės yra linkę mus lyginti, spręsti, kuris geresnis, kuris blogesnis. Nežinau, ar to reikia. Tokių kaip mano tėtis nebebus. Jis buvo nuostabus tėvas, geras, šiltas ir visai kitoks, nei kartais tenka išgirsti. Mūsų ryšys buvo labai stiprus ir artimas.“
Pasinėręs į vaikystės prisiminimus, Simonas tėtį apibūdino kaip gražų sapną: „Tėtis buvo. Gal kartais rečiau nei man mažam norėjosi, tėvai išsiskyrė, kai man buvo šešeri, bet jis buvo. Ateidavo, duodavo man viską, ką tuo metu galėdavo ir išeidavo.“
Aktorių viena tėčio savybė labai žavėjo: „Vienas iš jo būdo bruožų, dėl ko man su juo būdavo lengva – jis nesisvaičiojo patarimais. Turėjo daug gyvenimiškos patirties, istorijų, kuriomis dalijosi lengva ranka. Turbūt, kaip ir aš dabar, suprato, kad žmogus toks keistas „gyvūnas“ – iš kito klaidų nemoka mokytis. Tai kam vargti?“
Simono akimis, tėtis buvo nuostabus ir šiltas žmogus: „Turėjo neįtikėtiną trauką. Iki pat paskutinių akimirkų, visada atsirasdavo žmonių kurie norėjo būti šalia. O iš vaikystės atsimenu, praeiti Vilniaus Pilies gatve, trukdavo kartais ir pusę valandos. Vis pažįstamas, vis pasilabinti.“
A. Storpirštis gimė 1950 metais Vilniuje, 1975-aisiais baigė Lietuvos valstybinės konservatorijos (dabar – Lietuvos muzikos ir teatro akademija) aktorių laidą.
Tais pačiais metais jis pradėjo dirbti Jaunimo teatre sostinėje ir šio teatro trupei priklausė iki šiol.
Aktorius į Jaunimo teatrą atėjo su legendiniu vadinamu režisierės Dalios Tamulevičiūtės dešimtuku.
Šiame teatre A. Storpirštis sukūrė daugiau kaip 30 vaidmenų. Jis vaidino garsiuose Jaunimo teatro pastatymuose „Ilga kaip šimtmečiai diena“, „Meilė ir mirtis Veronoje“, „Škac, mirtie, visados škac“, „Pirosmani, Pirosmani“ ir kituose.
Aktorius kurį laiką dirbo nevalstybiniame Didžiajame Vilniaus teatre.
A. Storpirštis daug filmavosi ir Lietuvoje, ir anksčiau – Sovietų Sąjungoje. Jis vaidino „Amerikietiškoje tragedijoje“, „Chameleono žaidimuose“, „Ir ten krantai smėlėti“, „Žalstvykslėse“, „Žvaigždėje“, „Eurazijos aborigene“, „Dėdė, Rokas ir Nida“, kt., filmavosi televizijos serialuose, humoristinėje žinių laidoje „Dviračio šou“.
