Tų žmogžudžių, kurie savo nusikaltimus atlieka sąmoningai ir apgalvotai, protas gerokai skiriasi nuo impulsyviųjų, teigiama naujo tyrimo išvadose, paskelbtos žurnale „Criminal Justice and Behavior“.
„Impulsyvūs žmogžudžiai linkę būti protiškai žymiai silpnesni, tiek intelektu, tiek pažintiniais (kognityviniais) gebėjimais“, – teigia tyrimo autorius dr. Robertas Hanlonas, klinikinės psichiatrijos ir klinikinės neurologijos profesorius.
Žmogžudžiai, kurių veiksmai nusikaltimo metu buvo iš anksto apgalvoti ir tikslingi, dažniausiai neturėjo jokių kognityvinės ar protinės funkcijos vystymosi sutrikimų. Tačiau buvo labiau linkę turėti psichinių sutrikimų.
Tyrimas buvo atliktas su 77 žmogžudžiais, kalinčiais Ilinojaus ir Misūrio kalėjimuose. Kiekvienas iš tirtų kalinių atliko standartizuotus intelekto, bei neuropsichologinius testus.
Lyginant su impulsyviaisiais „kolegomis“, planavusieji savo veiklą žmogžudžiai dukart dažniau (61 procentas prieš 34 procentus) turėdavo psichinių ar nuotaikos sutrikimų. Tačiau impulsyvieji žudikai dažniau linkę pasižymėti vystymosi sutrikimais, ir kognityviniu arba protiniu atsilikimu (59 procentai prieš 36 procentus).
Praktiškai visi impulsyvūs žmogžudžiai (93 procentai) turėjo alkoholizmo/narkomanijos istoriją, susietą su jais, ir/arba buvo apsvaigę nusikaltimo metu. Tuo tarpu, su narkotinėmis medžiagomis siejami mažiau – 76 procentai nusikaltėlių, planavusių savo žmogžudystes.
„Tai pirmasis tyrimas, analizuojantis neuropsichologinius, bei intelektualinius skirtumus tarp skirtingo tipo žmogžudžių“, – „The Daily Mail“ teigė Sarah Griffiths.
Pasak „The Telegraph“, R. Hanlon skatina įstatymų leidėjus atsižvelgti į nusikaltėlių intelektą, bei mąstyseną, skiriant tiek kalinimo bausmes, tiek stengiantis išvengti nusikaltimų.
„Labai svarbu kiek įmanoma daugiau suprasti tokius nusikaltimus atliekančių žmonių tipus, jų psichopatologines, neuropatologines charakteristikas, minčių modelius ir protines ligas“, – aiškina tyrimo autorius.
„Tai mums turėtų padėti pakelti prevencijos, prieš šitokius nusikaltimus, efektyvumą. Taip pat, ypač pasitarnauti teismams, suteikiant jiems daugiau informacijos apie žmogžudystes įvykdančių nusikaltėlių minčių procesus, protines savybes, bei problemas“, – teigia R. Hanlon.