Pasaulio ekonomikos forume Davose pristatatyta „PwC" atlikta 16-oji metinėje pasaulinė įmonių vadovų apklausa atskleidė, jog tik 36 proc. vadovų visame pasaulyje yra „ visiškai įsitikinę", kad jų įmonių pajamos augs per ateinančius 12 mėnesių. 2012 m. ir 2011 m. trumpalaikio laikotarpio pajamų augimu tvirtai įsitikinusių apklaustųjų buvo daugiau (atitinkamai 40 proc. ir 48 proc.), tuo tarpu 2010 m. ir 2009 m. - mažiau (atitinkamai 31 ir 21 proc.).
Lietuvoje savo įmonių pajamų augimu per ateinančius 12 mėnesių yra tvirtai įsitikinę 35 proc. apklausoje dalyvavusių vadovų.
Optimistiškiausiai nusiteikę vadovai Rusijoje, kurioje 66 proc. vadovų tvirtai tiki jų įmonių pajamų augimu 2013 m. Nedaug atsilieka Indija (63 proc.) ir Meksika (62 proc.). Pesimistiškiausiai dėl pajamų augimo ateinančiais metais nusiteikę vadovai Šveicarijoje (18 proc.), Prancūzijoje (13 proc.) ir Korėjoje (6 proc.).
Kalbant apie ekonomikos padėtį apskritai, 52 proc. įmonių vadovų pasaulyje teigia, kad 2013 metais pasaulio ekonomikos padėtis išliks tokia pati, o 28 proc. mano, kad 2013 metais pasaulio ekonomika toliau blogės ir tik 18 proc. prognozuoja, kad ekonomikos padėtis pagėrės. Lietuvoje net 72 proc. įmonių vadovų prognozuoja, jog pasaulio ekonomika 2013 m. išliks tokia pati. Nors pasaulinės įmonių vadovų prognozės išlieka pesimistinės, jos pagerėjo lyginant su praėjusiais metais, kai 48 proc. vadovų prognozavo, kad 2012 metais pasaulio ekonomikos padėtis pablogės.
Bendra įmonių vadovų nuomonė dėl įmonių pajamų augimo ilgu laikotarpiu išliko nepakitusi. Iš viso 46 proc. įmonių vadovų visame pasaulyje teigė, kad tvirtai tiki įmonės pajamų augimu per ateinančius trejus metus; taip manančiųjų procentas buvo panašus ir praėjusiais metais. Tikėjimas ilgalaikiu augimu mažiausias buvo Europoje - 34 proc..
Pasak „PricewaterhouseCoopers International” valdybos pirmininko Denio Neilo (Dennis M. Nally), įmonių vadovai atsargiai vertina įmonių veiklos ir pasaulio ekonomikos perspektyvas trumpu laikotarpiu. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad didelį susirūpinimą įmonių vadovams kelia tokie klausimai kaip per didelė reguliavimo našta, valstybės skola, nestabilumas kapitalo rinkose, nenuostabu, kad vadovų tikėjimas augimu susilpnėjo.
„PwC" vadovaujančiosios partnerės Lietuvoje Kristinos Kriščiūnaitės teigimu, pasaulio ir Lietuvos įmonių vadovų apklausa parodė, jog įmonių vadovai ieško būdų, kaip susidoroti su besitęsiančiomis rizikomis. Kalbant apie strateginius sprendimus, įmonių vadovai toliau siekia tobulinti veiklą stengdamiesi šiuo sunkmečiu sumažinti sąnaudas ir tuo pačiu nepakenkti sukuriamai vertei. Plėtros galimybių paieška vyksta natūraliai, vengiama didelių išlaidų, kurios galėtų apriboti ateityje reikalingus išteklius. Svarbiausia yra tai, kad didelį dėmesį įmonių vadovai skiria klientams, labiau nei anksčiau stengiasi su jais aktyviau bendradarbiauti dalyvaudami įvairiose programose, skirtose skatinti paklausą, lojalumą ir bendras inovacijas.
Ekonominei situacijai išliekant sudėtingai, pasaulio įmonių vadovams iškyla daugiau susirūpinimą keliančių klausimų, lyginant su praėjusiais metais. Svarbiausias iš jų - besitęsiantis netikrumas dėl ekonomikos augimo. Tai nerimą kelia 81 proc. įmonių vadovų pasaulyje.
Aiškiai parodydami savo poziciją šalių vyriausybėms visame pasaulyje, įmonių vadovai teigia, kad kitos susirūpinimą keliančios sritys yra vyriausybių veiksmai siekiant suvaldyti fiskalinį deficitą (71 proc.), per didelė reguliavimo našta (69 proc.) ir nepakankamas stabilumas kapitalo rinkose (61 proc.). Tiek daug įmonių vadovų, susirūpinusių dėl per didelės reguliavimo naštos, nebuvo nuo 2006 metų.
Šios pasaulinės tendencijos atspindi ir Lietuvos įmonių vadovų nuomonę. Lietuvos įmonių vadovai išskyrė dvi pagrindines sritis: netikrumą dėl ekonomikos augimo (61 proc.) ir per didelę reguliavimo naštą (54 proc.).
Paprašius įvardyti pagrindines grėsmes įmonių augimui, Lietuvos įmonių vadovai kaip didžiausią grėsmę nurodo didėjančią mokesčių naštą (68 proc.), o naujų rinkos dalyvių atėjimą įvardijo 59 proc. Lietuvos įmonių vadovų. Energijos ir žaliavų kainos bei naujų rinkos dalyvių atėjimas, pasak Lietuvos įmonių vadovų, taip pat matomos kaip dvi svarbios grėsmės. Pasaulio įmonių vadovai didžiausią grėsmę jų įmonių augimui nurodo didėjančią mokesčių naštą (62 proc.), kvalifikuotos darbo jėgos pasiūlą (58 proc.) ir energijos ir žaliavų kainas (52 proc.).
Didžiausias investicijas įmonių vadovai pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje, ketina skirti veiklos efektyvumo gerinimui. Iš viso 70 proc. apklaustųjų pasaulyje ir 79 proc. Lietuvoje planuoja mažinti išlaidas per ateinančius 12 mėnesių.
Apklausos duomenimis, įmonių vadovai nurodė, jog produktų ir paslaugų vertė ženkliai priklauso nuo įmonės darbuotojų. Todėl 48 proc. įmonių vadovų pasaulyje ir 65 proc. Lietuvoje padidino darbuotojų skaičių per praėjusius 12 mėnesių, o 25 proc. pasaulyje ir 28 proc. Lietuvoje išlaikė tokį patį jų skaičių.
Beveik pusė apklaustų įmonių vadovų pasaulyje (49 proc.) ir Lietuvoje (43 proc.) vartotojų elgsenos pokyčius nurodo kaip didelę grėsmę jų verslui, atitinkamai 51 proc. ir 39 proc. teigė, kad per ateinančius 12 mėnesių daugiausiai investuos į klientų skaičiaus didinimą. Inovacijos šiuo metu yra vienas svarbiausių veiksnių siekiant pritraukti ir išlaikyti klientus. Tačiau lyginant vadovų investicinius prioritetus, nuostabą kelia tai, jog pasaulio įmonių vadovai inovacijų diegimą įvardijo penktoje vietoje, tuo tarpu Lietuvos - aštuntoje.
Beveik pusė visų apklaustųjų pasaulyje naujas veiklos plėtros galimybes sieja su natūraliu augimu vietinėse ir užsienio rinkose ir tik 25 proc. renkasi naujų produktų ir paslaugų kūrimą. Tuo tarpu Lietuvoje net 54 proc. renkasi naujų paslaugų ar produktų kūrimą ir tik 27 proc. nurodo natūralų augimą vietinėse ir užsienio rinkose. Tik 17 proc. įmonių vadovų pasaulyje ir 11 proc. Lietuvoje planuoja įmonių sujungimą ar įsigijimą.
Remiantis pasaulinės vadovų apklausos rezultatais iš viso 31 proc. apklausos dalyvių nurodo, kad Kinija yra šalis, kurioje matomos didžiausios augimo galimybės ateityje, toliau seka Jungtinės Amerikos Valstijos (23 proc.), Brazilija (15 proc.), Vokietija (12 proc.) ir Indija (10 proc.). Pirmą kartą šiais metais tarp dešimties geriausiai įvertintų šalių pateko Indonezija - ji pralenkė Japoniją dviem punktais.
Įmonių vadovai atsargiai vertina darbuotojų skaičiaus didinimo planus. Pasaulio vadovų apklausa parodė, kad 45 proc. apklaustųjų planuoja priimti naujų darbuotojų 2013 metais (tai yra mažiau lyginant su 51 proc. tokių planų turėjusių įmonių vadovų 2012 metais); 23 proc. įmonių vadovų planuoja sumažinti darbuotojų skaičių. Tuo tarpu Lietuvoje 49 proc. įmonių vadovų planuoja išlaikyti tokį patį darbuotojų skaičių, o didinti - tik 38 proc..
Nepaisant vykdomos įdarbinimo politikos, tinkamai kvalifikuotų darbuotojų paieška ir išsaugojimas tebėra vienas pagrindinių iššūkių įmonių vadovams. Reikiamą kvalifikaciją turinčių darbuotojų ribota pasiūla įmonių vadovų visame pasaulyje (58 proc.) buvo įvardyta kaip pagrindinė grėsmė jų verslo augimo perspektyvoms. Lietuvoje šią problemą nurodė 48 proc. įmonių vadovų. Beveik pusė Lietuvos įmonių vadovų neigiamai vertina Vyriausybės veiksmus padedant kurti kvalifikuotą darbo jėgą.
