Kreditų biuro „Creditinfo“ duomenimis, per šių metų lapkričio mėnesį bendras įmonių pradelstų įsiskolinimų portfelis išaugo beveik 120 mln. litų ir sudaro 2,9 mlrd. litų. Per lapkritį įmonės padengė virš 106 mln. litų pradelstų įsiskolinimų, ir tai didžiausia padengta suma, lyginant su paskutiniais keturiais mėnesiais.
„Lapkritis lyg ir turėtų patvirtinti, kad verslo padėtis stabilizuojasi – įmonių pradelsti įsiskolinimai augo lėčiausiai per pastarąjį pusmetį, registruota ir vienas iš mažiausių per šiuos metus turto areštų atvejų. Be to, jau keletą mėnesių iš eilės laikosi stabilus, nepajėgančių vykdyti finansinių įsipareigojimų, įmonių skaičius. Tikėtina, kad stabilesnę įmonių padėtį nulėmė optimizuoti verslo procesai ir tarpsezoninis periodas, kuris pasižymi sumažėjusiomis išlaidomis ir mažesniais mokesčiais už komunalines paslaugas. Apie verslo atsigavimą kalbėti dar kiek ankstoka, o artėjantys mėnesiai parodys tikrąją padėtį“, – teigia kreditų biuro „Creditinfo“ kredito rizikos vadovė Alina Buemann.
„Creditinfo“ duomenimis, lapkritį įmonių pradelsti įsiskolinimai finansų įstaigoms didėjo lėčiausiai, lyginant su pastarųjų keturių mėnesių duomenimis. Taip pat nežymiai augo verslo pradelstos skolos komunalinių paslaugų ir telekomunikacijų bendrovėms ir kitiems ekonomikos sektoriams.
Pasak A. Buemann, teigiamas tendencijas kiek temdo tai, kad mūsų prognozėmis pagal bendrą Lietuvos įmonių rizikingumo pasiskirstymą, daugiau nei trečdalis įmonių turi aukštą tikimybę vėluoti vykdyti savo įsipareigojimus per artimiausius 12 mėnesių ir tik 10 proc. visų Lietuvos įmonių patenka į žemos rizikos segmentą.
Rizikingiausiais sektoriais, kuriems per artimiausius 12 mėnesių prognozuojama aukšta tikimybė nevykdyti įsipareigojimų, ir toliau išlieka pramonė, prekyba, statyba, transportas ir viešbučiai bei restoranai. Tarp žemos rizikos patenka žemės ūkio, energetikos, telekomunikacijų ir įvairių paslaugų srityse veiklą vykdančios įmonės.
Lapkritį daugiausiai pradelstų skolų buvo tarp rizikingų sektorių – statybos, nekilnojamo turto, prekybos, transporto ir pramonės – įmonių, o mažiausiai – iš finansinio tarpininkavimo, draudimo, telekomunikacijų, žemės ūkio bei energetikos ir komunalinių ūkių bendrovių.
