Kreditų biuro „Creditinfo Lietuva“ duomenimis, per šių metų rugsėjo mėnesį bendras įmonių pradelstų įsiskolinimų portfelis išaugo daugiau nei 247 mln. litų ir sudaro beveik 2,5 mlrd. litų. Per pusmetį įmonių pradelsti įsiskolinimai padidėjo 1,4 mlrd. litų, tačiau turto areštų skaičius sumažėjo dvigubai.
Iš 55 tūkst. realią veiklą vykdančių įmonių Lietuvoje kas antra turi pradelstų įsiskolinimų ir beveik kas trečia – įregistruotus ar išregistruotus turto areštus.
Mažiausiai skolininkų – finansiniame sektoriuje
„Nepaisant to, kad skolininkų skaičius per rugsėjį ir minimaliai sumažėjo, tačiau įmonių pradelsti įsiskolinimai ir toliau augo. Nors įmonių įsiskolinimai labai nežymiai didėjo telekomunikacininkams, o komunalinių paslaugų bendrovėms bei kitiems sektoriams skolų augimas buvo lėtesnis nei rugpjūtį, tačiau įsiskolinimai finansų įstaigoms ir toliau augo sparčiausiai. Be to, labai sudėtingą verslo padėtį rodo ir tai, kad per rugsėjį įmonės padengė mažiau įsiskolinimų, nei per rugpjūtį“, – teigia kreditų biuro „Creditinfo Lietuva“ kredito rizikos vadovė Alina Buemann.
Pasak A. Buemann, pastebima tendencija, kad naujų skolininkų skaičius daugiausia pildosi iš rizikinguose sektoriuose – statybos, nekilnojamo turto, prekybos, transporto ir pramonės – veikiančių įmonių. Mažiausiai tarp naujų skolininkų yra iš finansinio tarpininkavimo, draudimo, telekomunikacijų, žemės ūkio bei energetikos ir komunalinių ūkių įmonių.
Daugiausiai skolininkų yra tarp mažiausiųjų
Daugiausiai pradelstų įsiskolinimų turi Kazlų Rūdos, o mažiausiai – Skuodo rajono savivaldybėje veikiančios įmonės. 18 proc. iš visų Kazlų Rūdoje veikiančių įmonių turi pradelstų skolų, Klaipėdoje ir Vilniuje šis rodiklis siekia 16 proc., Šiauliuose, Kaune ir Panevėžyje – 14 proc., Alytuje – beveik 12 proc., Skuode – 5 proc.
Įmonės, kurių metinės pajamos svyruoja nuo 2 iki 3 mln. litų turi daugiausia pradelstų įsiskolinimų, o mažiausiai skolų turi įmonės, kurių pajamos siekia nuo 50 iki 100 mln. litų. Didžiausias skaičius skolingų įmonių yra tarp bendrovių, kurių pajamos siekia nuo 500 tūkst. iki 1 mln. litų.
Turto areštų monitoringo paslaugą teikiančio kreditų biuro „Creditinfo Lietuva“ duomenimis, paskutinius 6 mėnesius iš eilės nuolat registruojamas mažesnis turto areštų skaičius. Per šių metų rugsėjį buvo įregistruoti 1 693 turto areštai arba dvigubai mažiau nei prieš pusę metų, kovo mėnesį, kai šis skaičius siekė 3 393 atvejus.
Kreditų biuro„Creditinfo Lietuva“ kredito rizikos vadovė primena, kad Klaipėdos apskrityje statybos sektoriuje veikiančių įmonių kredito riziką patariama vertinti labai griežtai. Šio segmento įmonės dažniausiai turi areštuoto turto ir jų pajėgumas vykdyti finansinių įsipareigojimus yra silpnas.
Daugiausiai įsiskolinimų Lietuvos įmonės turi finansinėms įstaigoms – bankams, lizingo bendrovėms, likusią bendrovių laiku negrąžintų įsiskolinimų dalį sudaro skolos telekomunikacijų, skirstomųjų tinklų, kuro prekybos ir kitiems ekonomikos sektoriams. Daugiausiai įsiskolinimų turinčiųjų sąrašo viršuje ir toliau išlieka statybų, transporto, prekybos sektoriai, viešbučiai ir restoranai, miško ir medienos pramonė. Saugesniais sektoriais galima būtų įvardinti maisto pramonę, žemės ūkį.
