Galiausiai nusprendė pastatą tiesiog parduoti. Neva iš šio statinio miestui pelno nėra, o pinigų kitiems projektams trūksta.
Jurij susikaupęs braižo formas ant odos – ruošia detales būsimai rankinei. Vaikinas sėdi rateliuose, trejus metus ieškojęs darbo neįgalusis jį surado tik amatų ir menų centre Aleksote.
„Ne visos darbovietės turi pritaikymus, tai laiptai, tai bortai trukdo, o šita vieta viskas pritaikyta, privažiuojama“, – sako darbuotojas Jurij Savickij.
O kaunietis Lukas dailina rankinę, įmonėje pluša net 7 metus, kiti darbdaviai išgirdę, kad vaikinas serga epilepsija, jo kratėsi.
„Mano pirmas oficialus darbas, nes kiti atsisakydavo, nepriimdavo dėl negalios, o čia kolektyvas fainas ir direktorė“, – kalba darbuotojas Lukas Strašinskas.
Odos gaminių įmonė šiame pastate Kaune veikia jau 15 metų. Gavusi apleistas, supelijusias patalpas, surado lėšų, investavo 100 tūkstančių,
„Tai buvo rimtas projektas su Lietuvos darbo birža sukurti darbo vietas neįgaliesiems“, – teigia amatų ir menų centro „Nauja sirena“ direktorė Irena Serapinienė.
Neįgaliųjų dirbo 22. Sutvarkiusi pastatą su tuometine valdžia ji pasirašė 20 metų panaudos sutartį. Įmonė visada laikyta pavyzdine socialine įmone, rankinių kūrėja, sulaukusi pripažinimo ir Japonijoje: „Aš sakau, kiek mes galim prikurti grožio, bet mes esam paralyžiuoti.“
Tik paralyžiavo ne liga, bet dabartinė Kauno valdžia. Nors panaudos sutartis galioja iki 2028-ųjų, miesto valdžia įmonę iš patalpų klibino jau prieš keletą metų, vėliau aprimo, o prieš kelis mėnesius trenkė lyg perkūnas iš giedro dangaus – pastatą parduoda. Neįgalieji šokiruoti.
„Kai sužinojau, tai ir sveikata sustreikavo, ir nusilpo organizmas, ir namuose 1,5 mėnesio ant biuletenio buvau, nerimas, ką, liksi be darbo“, – sako L. Strašinskas.
„Pasijutau kaip tarp žemės ir dangaus, nei pagauta, nei paleista. Nežinau, ką daryt, baisu“, – tvirtina darbuotoja Rasa Židonienė.
Metami į gatvę neįgalieji rašė raštus įvairioms institucijoms ieškodami užtarimo, prašėsi ir pas Kauno valdžią, bet viskas bergždžiai.
„Kaip prie suskilusios geldos... – Tai tyla buvo? – Taip, tyla“, – sako J. Savickij.
„Visiškas ignoravimas, net ne požiūris, o nekreipimas dėmesio“, – kalba R. Židonienė.
„Iš vienos savivaldybė neįsiklauso, kad čia neįgalių žmonių reikalas, nes neįgalių darbo vietos, iš kitos pusės aš atsakau už žmones prieš įstatymą. Tai didžiulis psichologinis spaudimas, ir tokia tu atsiduri tarp visų ugnių, o pagalbos nėra“, – pasakoja I. Serapinienė.
Vadovė rodo ir sutartį, pagal kurią esą privatizuoti pastatą anksčiau laiko galima tik su sąlygom.
„Dėl nenumatytų ir nepaprastų aplinkybių nurodytas turtas skubiai ir neišvengiamai reikalingas pačiam panaudos davėjui... – Gal čia oro uosto šaka eitų ar automagistralė, tai visi suprastų, o dabar jokių aplinkybių nėra, nes jį parduoda“, – tvirtina I. Serapinienė.
Valdininkai į direktorės rodomus punktus numoja ranka. Bet pripažįsta, kad paties pastato savivaldybei net nereikia.
„To konkretaus turto jai ir nereikia, nes funkcijų ten nevykdo, tame Dariaus ir Girėno 24 savivaldybės padalinių nėra, viešosios paslaugos ten nėra teikiamos. Iš kitos pusės, tai ir jokios ekonominės naudos iš to turto negauna“, – teigia nekilnojamo turto skyriaus vedėjo pavaduotoja Jolanta Žemaitienė.
Atvirai dėsto, kad pelno iš pastato nėra, o pinigų kitiems darbams trūksta, todėl objektą ir parduoda.
„Matote, kaip miestas tvarkosi, kiek objektų statoma, keliai, parkai, tai tam ir reikalingos lėšos“, – sako J. Žemaitienė.
Esą susidomėjusių dešimtys. Pradinė pastato vertė beveik 88 tūkst. eurų. Aukcionas prasideda sausio 13-ąją.
