Vilniaus miesto savivaldybės įmonė „Vilniaus šilumos tinklai“ išsiuntė bendrovei „Lietuvos energija“ siūlymą bendradarbiauti mažinant šilumos kainą vilniečiams ir pateikė projektą, kuris yra parengtas konsultantų, įvertinusių visas galimas alternatyvas ir užsienio patirtį bei patvirtintas Vilniaus miesto savivaldybės taryboje.
Įgyvendinus Vilniaus miesto savivaldybės projektą, vienos kilovatvalandės (kWh) kaina sumažėtų iki 18,4 ct/kWh ir būtų viena mažiausių Lietuvoje. Tuo tarpu įgyvendinus „Lietuvos energijos“ projektą, šilumos kaina pagal ekspertų skaičiavimus sumažėtų tik iki 20,1 ct/kWh. Taigi šilumos kaina gyventojams būtų 9 proc. didesnė.
Be to, modernizuota Vilniaus termofikacinė elektrinė Nr. 3 galėtų veikti jau 2017 metų liepą, net 70 proc. šilumos būtų pagaminta naudojant vietinį biokurą ir tik 30 proc. dujas. Remiantis „Lietuvos energija“ siūlomu projektu, jėgainė pradėtų veiklą tik 2020 metais. Tai reiškia, kad sostinės gyventojai mažesnės šilumos kainos turėtų laukti trim metais ilgiau, nei įgyvendinus Vilniaus miesto savivaldybės projektą.
Tai reiškia, kad šilumos gamybos išlaidas Vilniaus miesto savivaldybė pagal savo projektą galėtų sumažinti 50 proc., „Lietuvos energija“ skaičiuoja, kad jiems tai pavyktų padaryti 30 proc.
Vilniaus miesto savivaldybė taip pat svarstytų galimybę parduoti bendrovei „Lietuvos energija“ savivaldybės įmonės „Vilniaus šilumos tinklai“ akcijas.
„Šilumos ūkio perėmimas iš Vilniaus miesto savivaldybės būtų logiškas ir racionalus sprendimas, kadangi būtent Vyriausybė ir valstybės įmonė „Lietuvos energija“ priima sprendimus energetikos sektoriuje. Taip būtų greičiau įgyvendinti miestui ir Lietuvai svarbūs energetiniai projektai. Iki 1996 metų šilumos ūkis buvo valstybės rankose, po to perduotas valdyti savivaldybėms“, - sakė Vilniaus meras Artūras Zuokas.
Tuomet Vilniaus miesto šilumos ūkis buvo perduotas su daugiau nei 100 milijonų litų skola, kurią padengė Vilniaus miesto savivaldybė ir vartotojai, mokėdami už paslaugas.
