Siekdama ilgiau išsilaikyti ore sklandanti gyvatė įgyja keistą skraidančios lėkštės formą, teigia mokslininkai.
Tyrimo rezultatai, paskelbti žurnale „Experimental Biology“, atskleidė, kad pietryčių Azijos gyvatės „skraidančios lėkštės“ profilio įgijimas sudaro puikias aerodinamines sąlygas sklandyti. Virdžinijos politechnikos instituto biomechanikos mokslininkas Jake'as Socha teigia, kad nė vienas kitas skraidantis gyvūnas to nesugeba. Tokios formos neaptiksime ir tarp iki šiol sukurtų mechaninių skraidymo įrenginių.
Ši gyvatė (Chrysopelea paradisi), prieš pradėdama savo sklendimą link kito medžio šakos, pirmiausia medžio kamienu įvinguriuoja į daugiau nei 15 metrų aukštį. Nors paukščiai kur kas geriau manevruoja ore, šios rūšies gyvatės gali pasirodyti ne ką prasčiau už kitus sklandančius gyvūnus, tokius kaip voverės, driežai ar net skruzdės.
Mokslininkai jau anksčiau žinojo, kad Chrysopelea paradisi vinguriuodamos ore išskečia savo šonkaulius siekdamos tapti plokščiomis, tačiau nebuvo aišku, kodėl. Norėdama atskleisti vieną šio galvosūkio detalių, Virdžinijos politechnikos instituto komanda sukūrė gyvatės profilio fizinį modelį ir išbandė jį oro srauto charakteristikas atitinkančiame vandens tunelyje.
Paaiškėjo, kad „skraidančios lėkštės“ forma buvo stebėtinai optimalesnis variantas sklęsti nei pirminė gyvatės cilindro forma. Dabar mokslininkams beliko įminti paskutinę paslaptį: dėl ko ši gyvatė ore atlieka banguojančius judesius, kurie kartojasi kartą ar du per sekundę.
