Žiniasklaidos puslapiuose kasdien mirga antraštės apie masinę lietuvių emigraciją. Ne mažiau opi tema, pasak ekspertų yra ir ateityje didėsiantis imigrantų poreikis Lietuvai, kai nebebus kam užpildyti atsiradusių darbo vietų. Ar Lietuva pasirengusi augančiai imigracijai?
Ketvirtadienį Šiuolaikinio meno centre vykusiame Tarptautinės migracijos tarnybos surengtame seminare kalbėta apie imigracijos mitus ir problemas Lietuvoje.
Mato daug problemų
„Į Lietuvą atvykau prieš metus, prieš tai Lietuvoje kelis kartus buvau kaip turistas. Nuspresndėme persikelti į Lietuvą, nes mano lietuvė žmona Turkijoje nerastų darbo, tai įprasta priežastis kraustytis. Atvykęs čia darbą radau po mėnesį, dabar dirbu migrantų konsultavimo centre“, – seminare savo asmeninę istoriją pasakojo turkas Gazis Elvanas.
Vyras pasakojo, kad pradėjęs dirbti pastebėjo, kiek Lietuvoje daug problemų.
„Manęs klausdavo iš kur aš, ar aš musulmonas ir kai pasakydavau taip, klausdavo ar turiu keturias žmonas. Nežinau kodėl jie taip galvoja, – su liūdesiu kalbėjo jau metus Lietuvoje gyvenantis turkas. – Kai atvykau čia man sakė nesakyti niekam, kad aš iš Turkijos ir, kad aš musulmonas.“
Jis paragino susirinkusiuosius įsivaizduoti, jei nuvykus į kitą šalį ir jiems pasakytų niekam nesakyti, kad atvyko iš Lietuvos ir yra katalikai.
„Pirmiausia rašant apie Turkiją kuriamas įvaizdis, kad visi ten teroristai. Bet ir mes bandome kovoti su šia problema. Ir kitas mitas – kad ten pardavinėjamos moterys. Keista ir sunku, kai tokios nuomonės vyrauja“, – pasakojo imigrantas.
Musulmonus suvokia kaip teroristus
Jis prisiminė, prieš porą mėnesių skaitęs apie sprogimus Norvegijoje. „Perskaičiau, kad pirmiausia pulta kaltinti musulmonus, – stebėjosi imigrantas. – Man keista, kad musulmonai visada siejami su terorizmu.“
G. Elvanas teigė, kad Lietuvoje „gyvena sunkūs, kitokie žmonės.“
„Net neįsivaizduoju ar Lietuvoje galėčiau ko nors paklausti kaip rasti mečetę, net neįsivaizduoju kaip to reikėtų paklausti, – piktinosi Lietuvoje gyvenantis turkas. – Komunikacija tarp žmonių nevyksta, bijau kalbėti, nes jie manęs bijo. Dėl tų stereotipų jie (lietuviai – aut.past.) nebendrauja su manimi.“
Lietuvos imigrantų žemėlapis
Tarptautinės migracijos organizacijos atstovė Jurga Kievišaitė seminare pristatė praėjusių metų imigracijos į Lietuvą statistiką. Organizacijos duomenimis, pernai į Lietuvą imigravo 5213 žmonių.
Kadangi į imigracijos statistiką įtraukiami ir į šalį grįžtantys lietuviai, jų skaičius statistikoje siekia apie 80 proc.
„Daugiausiai imigrantų į mūsų šalį atvyksta iš Rusijos, Baltarusijos, Ukrainos. Iš šių šalių į Lietuvą patenka didžiausi tiek legalių ir nelegalių imigrantų srautai. Daug kalbama apie kinų imigraciją, bet jie sudaro tik 1 proc. visų Lietuvoje gyvenančių užsieniečių“, – dėstė migracijos specialistė.
Pasak jos, dauguma imigrantų atvyksta susijungti su šeimos nariais, pernai šiuo pagrindu į šalį atvyko apie pusę imigrantų. Tuo tarpu dirbti į Lietuvą pernai atvyko apie 20 proc. imigrantų.
„Didžioji dauguma – 63 proc. emigrantų yra tolimųjų reisų vairuotojai, 8 proc. dirba laivyboje, 5 proc. restoranuose, 5 proc. dirba suvirintojais, 3 proc. – konsultantais“, – vardijo moteris.
Ji taip pat pabrėžė, kad vidutinis imigranto darbo užmokestis – 1913 litų prieš mokesčius. „Šis skaičius nuo vidutinio Lietuvos atlygio menkai tesiskiria“, – lygino lygino J. Kievišaitė. Pasak jos, priešišką nusistatymą imigrantų atžvilgiu rodo ir lietuvių nenoras dirbti su užsieniečiais.
Tarptautinės migracijos organizacijos atliktos apklausos duomenimis, 48 proc. nenorėtų dirbti su užsieniečiams, 45 proc. teigė, kad jiems tai nesvarbu, 7 proc. apklaustųjų sakė, kad jie to norėtų.
