Nepasitenkinę vien pergale prieš Angliją futbolo aikštėje, rusai, kartu su lenkais, čekais ir lietuviais, imasi pertvarkyti ir britų žiniasklaidą.
Šiuo metu Jungtinėje Karalystėje apytikriai gyvena 250 tūkst. rusakalbių ir geras pusmilijonis lenkų – išties pakankamai, jog politikams vertėtų apsilankyti prieš rinkimus (pvz., į Lenkijos parlamentą, vykusius spalio 21 dieną).
Tačiau ne tik rusai ir lenkai lėmė naujos žiniasklaidos rūšies – skirtos būtent imigrantams – atsiradimą Jungtinėje Karalystėje, rašo „The Independent“.
2004-ųjų gegužę Čekija, Estija, Vengrija, Latvija, Lietuva, Slovakija ir Slovėnija, kartu su Lenkija žinomos kaip „prisijungimo aštuonetas“, įstojo į Europos Sąjungą ir įgijo nevaržomą teisę prisijungti prie Jungtinės Karalystės darbo rinkos.
Anot oficialios statistikos, nuo 2004 m. gegužės iki 2007 m. birželio 683 tūkst. žmonių iš šių šalių užsiregistravo dirbti Jungtinėje Karalystėje, tačiau neoficialūs duomenys rodo, jog atvykėlių iš Rytų skaičius yra gerokai didesnis.
Lenkams išliekant gausiausia populiacija Britanijoje – verta nepamiršti, jog šias dvi valstybes sieja ir istoriniai ryšiai, mat Antrojo pasaulinio karo metu Londone buvo įsikūrusi lenkų vyriausybė – rusų, bulgarų, latvių ir lietuvių skaičius taip pat sparčiai auga.
Nuostabą kelia tai, jog žiniasklaida užsiimantys verslininkai bei reklamos agentūros rikiuojasi eilėn, siekdamos pasičiupti rytiečių atnešamus svarus sterlingų.
Londone gyvenanti rusų verslininkė Elena Ragožina, įkūrusi laikraštį rusų kalba „London-INFO“, buvo viena pirmųjų, atradusių paklausią apie pusės milijono rusakalbių auditoriją.
Prieš trejus metus ji ėmėsi leisti gyvenimo būdo žurnalą rusakalbiams „New Style“, kuris buvo gausus ir žinių iš Rusijos. „Žmonės, atvykę Jungtinėn Karalystėn, nori ne tik išmanyti vietos dalykus, bet tuo pačiu metu ir nepamiršti savųjų tradicijų bei žinoti, kas dedasi Rusijoje“, – aiškino E. Ragožina.
Bulgarai Jungtinėje Karalystėje taip pat leidžia laikraštį sava kalba. „Budilnik“, išeinantis kas dvi savaites nuo 2002 m., rašo apie Bulgarijos politiką, prekybą, kultūrą bei tautiečių integraciją Jungtinėje Karalystėje.
Lietuviai Didžiojoje Britanijoje leidžia „infoZONĄ“, o čekai ir slovakai – „Echo Magazin“.
Labiausiai gali džiaugtis imigrantai iš Lenkijos, mat jie Karalystėje yra geriausiai aprūpinti spausdintu žodžiu.
Ryto laikraštis „Dziennik Polski“ apytikriai turi 30 tūkst. skaitytojų. Kiti lenkų leidiniai – savaitraštis „Polish Express“, neseniai virtęs pramoginiu tabloidu „Laif“, paskalų žurnalas „Panorama“ bei populiarus žurnalas „Goniec Polski“.
Dublino „Evening Herald“ skaitytojams pateikė priedą lenkų kalba „Polski Herald“.
Imigrantų žiniasklaida išsivystė iš vietinių informacinių biuletenių, pradėtų leisti pirmosiose imigrantų įsikūrimo vietose, dažniausiai esančiose šalia bažnyčių ar kultūros centrų.
Internetas pagreitino imigrantų žiniasklaidos procesą, suteikdamas galimybę kurti gausybę internetinių puslapių – pradedant latvių www.labrit.co.uk ir čekų bei slovakų www.pohyby.co.uk ir baigiant internetine „Russian London Courier“ versija, internetiniu radiju ir net televizija.
Nereikėtų pamiršti, jog svečioje šalyje gyvenantieji visuomet gali skaityti tėvynėje veikiančius interneto portalus.
Radijas „Orla“, vienas iš dviejų anglų-lenkų radijo stočių, per savaitę pritraukia 25 tūkst. anglų, lenkų ir slovakų klausytojų.
Ši stotis transliacijas internetu pradėjo praėjusių metų gegužę, o prieš mėnesį – ir FM bangomis, bendradarbiaudama su vietine Londono radijo stotimi „Hayes FM 91,8“, kuri apima 30 tūkst. lenkų gyvenamą teritoriją.
Žinomi transliuotojai taip pat ima „busti“ ir taikytis prie kintančios auditorijos. Štai BBC Koventrio bei Varvikšyro apylinkėse transliuoja savaitinę laidą „Poles Apart“, skirtą pirmos kartos lenkų imigrantams.
Britų televizijos rinka ėmėsi orientuotis į atvykėlius iš Rytų Europos. Šiais metais bendrovė „Simply Global TV“ sudarė galimybę imigrantams iš Rytų Europos matyti savų šalių televizijos kanalus.
Pagal „The Independent“ parengė Asta Medvedskytė
