Šiuo metu vaistinėje gali dirbti ir vienas farmakotechnikas – vaistininko padėjėjas, nuotoliu prižiūrimas vaistininko. Nuo liepos 1 d. įsigalioja Farmacijos įstatymo pakeitimai, numatantys, kad visose vaistinėse visą jų darbo laiką fiziškai turės būti vaistininkas. Šis įstatymas priimtas įgyvendinant iš Europos Sąjungos teisės kylančius įsipareigojimus.
Seimo narių grupė siūlo kompromisinį variantą – įstatymo pakeitimo projektą, kuris leistų vaistininkams nuotoliniu būdu prižiūrėti tik tuos farmakotechnikus, kurie yra įgiję farmakotechniko ar jai prilygintą profesinę kvalifikaciją iki 2006 m. Nuotoliniu būdu vaistininkas galėtų prižiūrėti ne daugiau kaip 3 farmakotechnikus.
„Kadangi nuo liepos 1 d. įsigalioja labai griežtas, vienas griežčiausių Europoje reikalavimas ir dėl to nemažai farmakotechnikų su didžiule patirtimi gali netekti darbo, gali užsidaryti ne viena maža vaistinė, todėl ir teikiame tokį įstatymo projektą, įvertinę teisėtus lūkesčius žmonių, kurie baigė studijas iki 2006 m. Nuo tada įsigaliojo direktyva, kad jiems būtų sudaryta galimybę dirbti toliau, bet jų veikla būtų kontroliuojama ir kad jis visada galėtų susisiekti su vaistininku“, – kalbėjo Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas.
Skriaudžia specialistus su didžiule patirtimi
Jis priminė, kad tokia kontrolė vykdoma jau kelis metus, bet šiuo metu ji yra nereglamentuojama. „Ar girdėjote, kad būtų farmakotechniko padaryta klaida nebūtų aptarnauta ir panašiai? (...) Šiandien siūlome apginti silpniausią žmogų – farmakotechniką su didžiule praktika“, – Seime aiškino parlamentaras.
Pasak A. Matulo, priėmus įstatymo pataisas bus vykdomi ir Europos direktyvos reikalavimai, ir išsaugota dalis darbo vietų.
„Nėra tokio reikalavimo, kad vaistinėje dirbtų vaistininkas, gali dirbti farmakotechnikas, tačiau jo veikla turi būti kontroliuojama, kaip tą daryti – palikta pasirinkti šalims. (...) Kodėl mes turime priimti griežčiausią sprendimą, dėl kurio gali nukentėti regionai?
Konkretus pavyzdys – viename šiaurės Aukštaitijos miestelyje yra vaistinė, kurios apyvarta – beveik 900 eurų per mėnesį. Ten dirba farmakotechnikė ir jei mes nepataisome įstatymo, ten šalia turės pradėti dirbti ir vaistininkas. Tai kaip vaistinė galės išlaikyti du darbuotojus, jei mėnesio apyvarta nesiekia 1000 eurų? Ir nesvarbu, kas bus darbdavys – stambesnė vaistinė ar privatus vaistininkas, vis tiek greičiausiai ji ten užsidarys. Įvairiais duomenimis, gali nelikti nuo 175 vaistinių, nors nenorėčiau tuo tikėti, bet dalyje miestelių taip gali nutikti“, – įspėjo Seimo narys.
Įžvelgia verslo interesus ir cinizmą
Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ frakcijos seniūno pavaduotojas Tomas Tomilinas gi rėžė tiesiai šviesiai – jam šios stumiamos pataisos kvepia cinizmu ir verslo interesais.
„Man atrodo, kad jūsų įstatymo projektas yra ciniškas verslo kaštų mažinimas darbuotojų sąskaita, nieko kito, jokios regioninės politikos, rūpesčio nėra, tai tik priedanga. Kodėl iš viso atsirado Europos reguliavimas? Jis sukurtas taip, kad norma būtų vaistinėje du žmonės – vaistininkas ir jo padėjėjas. Būtent prie tokio modelio turime eiti. Kodėl mes turime remtis kelių šalių pavyzdžiais, jei norma ir europinis standartas yra priešingas?“ – klausė jis.
A. Matulas gi pasikartojo, kad šalims palikta galimybė apsispręsti, kaip bus kontroliuojamas farmakotechnikų darbas: „Jei jums Danijos, modernios vakarietiškos, ekonomiškai stiprios valstybės pavyzdys, Švedijos, Suomijos, Norvegijos, Portugalijos pavyzdžiai, kad jie pasirinko šį kelią, yra blogi, tai nežinau.“
Kritikos projektui negailėjo ir buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.
„Labai gaila, kad toks projektas vis vėl ir vėl išvysta dienos šviesą. Kolegoms, kurie klausia, kad vis naujus reikalavimus keliame, tai noriu priminti, kad vaistininkams visada reikėjo universitetinio išsilavinimo. Ir noriu paklausti, jei slaugytoja 16 metų pradirbtų kur nors apsimetusi gydytoja, ar po 16 metų jau galėtų auti gydytojos licenciją? (...)
Kaip jūsų siūlymas koreliuoja su farmacinės rūpybos plėtra – skiepijimu vaistinėje, vaistų pratęsimu ir kitais dalykais? Ar jūs manote, kad kaime pacientai nenusipelno gauti tas paslaugas ir gali auti tik vaistų parduotuvės paslaugas?“ – dėstė Seimo narys.
Slušnys: ruošiame išskirtinai gerus specialistus
Konservatorius Linas Slušnys savo ruožtu teigė, kad Lietuva pati padarė klaidą, dėl kurios šiandien tenka spręsti tokią situaciją.
„Dar nuo nepriklausomybės atkūrimo padarėme vieną grubią techninę klaidą, sukūrėme mokymosi programas farmakotechnikams po 3 metus ir dabar turime susidariusią tokią situaciją. Niekur pasaulyje šitaip neruošiami farmakotechnikai, kurie iš principo pasaulyje prilyginami prekybos centro pardavėjų lygmeniui.
Mes gi pasiruošėme tokius, kurie tikrai peržengia eilinių pardavėjų lygį. Tai yra mūsų problema. Taigi išleidę šį džiną turime prisiimti atsakomybę ir leisti toliau pabaigti tai, ką ir priimame šituo įstatymu“, – pastebėjo vienas iš pataisų iniciatorių.
Nepaisant kilusios aršios diskusijos, Seimas po pateikimo pritarė siūlomoms pataisoms. Jos balandžio mėnesį bus svarstomos Seimo sveikatos reikalų komitete.
