Vadovaujantis Vilniaus apygardos teismo nutartimi ir antstolio patvarkymu, iki šiol uždarytos Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios sugrąžinamos Lietuvos evangelikų reformatų -Unitas Lithuaniae- Sinodui saugoti. Šiandien Sinodui buvo perduota Pylimo gatvėje esanti bažnyčia, o rytoj ketinama sugrąžinti dar 5 bažnyčių pastatus. Tuo pačiu bažnyčios Vilniuje, Salamiestyje (Biržų rajone) ir Papilyje (Biržų rajone) po beveik dešimtmetį trukusio uždarymo bus atvertos visai evangelikų reformatų bendruomenei.
„Maldos namai privalo būti visada atviri kiekvienam tikinčiajam – būtent čia mūsų bendruomenės nariai ateina ieškoti ramybės ir išganymo. Ilgą laiką dalis Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčių buvo užrakintos ir neprieinamos nei dvasininkams, nei religinei bendruomenei. Be tikinčiųjų Dievo namai – tušti, todėl šio momento visa bendruomenė nekantriai laukė“, – sakė Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios generalinis superintendentas Tomas Šernas.
Bažnyčių pastatus, kaip ir kitą Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčiai priklausantį beveik 17 mln. litų vertės nekilnojamą turtą neteisėtai, kaip teigiama prašyme pradėti ikiteisminį tyrimą, nuo 1997 metų valdė buvęs dvasininkas Algimantas Kvedaravičius. Dėl neteisėtų jo veiksmų, pasisavinant ir perleidžiant kitiems asmenims svetimą turtą, pradėtas ikiteisminis tyrimas, o visas pasisavintas turtas – areštuotas.
„Vadovaujantis antstolio patvarkymu, šiomis dienomis Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios bendruomenei yra perduodami saugoti bažnyčių pastatai Vilniuje, Biržuose bei Biržų rajone, taip pat – Salamiestyje bei Pasvalio rajone. Bendruomenė pasiryžusi šį turtą saugoti, puoselėti bei naudoti pagal paskirtį. Šis žingsnis labai svarbus tikintiesiems, kurie beveik dešimtmetį neturėjo galimybės lankytis savo maldos namuose. Tikimės, kad galutiniais teismo sprendimais galų gale evangelikų reformatų bendruomenei bus sugrąžinti ir kitas neteisėtai išgrobstytas turtas“, – kalbėjo Sinodui teisiniuose procesuose atstovaujantis advokatas Tadas Kelpšas.
Pažymėtina, kad bažnyčios Biržuose, Nemunėlio Radviliškyje, Švobiškyje visada buvo atviros evangelikų reformatų bendruomenei, nepaisant visų peripetijų, susijusių su bažnyčių registravimu apie kurias buvo pranešama spaudoje anksčiau.
Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčia Lietuvoje veikia nuo XVII amžiaus, o šiuo metu vadovaujasi dar iki 1940 m. bažnyčios priimtais kanonais. Remiantis jais, aukščiausia bažnyčios institucija – Sinodas, o bažnyčios turtą tvarko bei administracines funkcijas atlieka iš Sinodo narių renkama Konsistorija.
Nors dar 2002 metais A. Kvedaravičiaus veikla bažnyčioje buvo suspenduota, jis, kaip teigiama Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios prašyme pradėti ikiteisminį tyrimą, pasinaudodamas Lietuvos teisinės sistemos spragomis bei manipuliuodamas dokumentais, be teisėto pagrindo užvaldė beveik visą Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios bendruomenei priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą.
Nepaisant to, jog 2002 metais Lietuvos evangelikų reformatų Sinodas pavedė administruoti visą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą Lietuvos evangelikų reformatų Bažnyčios -Unitas Lithuaniae- Sinodui, A. Kvedaravičius, teigiama, neturėdamas Lietuvos evangelikų reformatų Bažnyčios bendruomenės įgaliojimų bei jos neatstovaudamas, ėmė neteisėtai spekuliuoti bažnyčios ir jos bendruomenės vardu bei turtu.
Taip pat skaitykite:
Buvęs Evangelikų reformatų bažnyčios dvasininkas galėjo iššvaistyti beveik 17 mln. vertės turto
