Gigantiškasis vėžlys Džonatanas (Jonathan) – gali būti seniausias sausumos gyvūnas pasaulyje. Jei tyrimai neapgauna, vėžlio amžius siekia 182 metus.
Džonatanas gyvena šv. Helenos saloje, tačiau niekas nežino, kaip jis čia atsidūrė. Gali būti, kad vėžlys atkeliavo kartu su gabenamais vergais. Kai kurie, silpni ir ligoti, saloje būdavo paliekami numirti. Vėžliai į laivą būdavo imami kaip labai tinkamas maistas, nereikalaujantis daug priežiūros.
Džonatanas pergyveno 33 salos gubernatorius ir nė vienas jų nenorėjo, kad vėžlys nugaištų jų kadencijos metu. Jūrose gyviai išgyvena žymiai ilgiau nei Džonatanas. Koralai tropiniuose rifuose kartais gali išgyventi iki 400 metų, o giliųjų vandenų koralai buvo rasti net 4265 metų. Žinant, kad patys giliausi vandenys mokslininkų yra visai nepaliesti, tikimybė, kad ten yra dar senesnių organizmų – didžiulė.
Augalai gyvenimo trukme lenkia gyvūnus kelis ar net keliomis dešimtimis kartų. Didžioji Bristlekono pušis gyvuoja jau 5064 metus ir daugiau nei 200 metų lenkia savo artimiausius „varžovus“.
Kiti augalai randa dar geresnę išeitį. Kolonijiniai augalai, sudaryti iš genetiškai identiškų vienetų, patys save klonuoja ir dauginasi. Kolona dažniausiai „gyvena“ po žeme, o atskiri individai, augantys ir sunykstantys, matomi ir žemės paviršiuje ir yra labai panašūs į medžius. JAV, Jutos valstijoje, jau 80 000 metų gyvuoja „milžiniškas organizmas“, pavadintas Aspenu arba Pando.
Galiausiai, negali likti nepaminėtos medūzos, kurios, anot mokslininkų, yra „nemirtingos“. Jos savo organizmą gali neribotą kiekį kartų sugrąžinti į ankstyvąją stadiją, t. y. gyventi lyg iš pelenų prisikeliantis Feniksas. Tačiau jūrose yra per daug plėšrūnų ir kitų pavojų, todėl tėra menka tikimybė, kad kuri nors medūza gali sulaukti Džonatono ar juo labiau Pando amžiaus.
