Per 2013 metų sausį–vasarį 1536 įmonės patyrė 1954 turto areštus – atitinkamai 10,8% ir 5,8% daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį. Turto valdymo apribojimus patyrusių įmonių labiausiai (absoliučiais skaičiais) pagausėjo prekybos, transporto ir pramonės sektoriuose. Turto areštus dažniau nei pernai patiria smulkios įmonės. Tokias išvadas padarė rizikos vertinimo įmonė „Creditreform Lietuva“, išanalizavusi Centrinės hipotekos įstaigos Turto areštų aktų registro įrašus.
„Sausio–vasario turto areštų tendencijos labiau atspindi 2012 metų pabaigos pardavimo ir atsiskaitymo būklę“, – pastebi UAB „Creditreform Lietuva“ direktoriaus pavaduotojas Romualdas Trumpa. – „Statybų šakoje per krizę išliko stipriausios įmonės. Nors statybininkams praėję metai nebuvo labai sėkmingi, apie pagerėjusius atsiskaitymus byloja ir sumažėjęs turto areštų skaičius, ir, skirtingai nei daugumoje ūkio šakų, sumažėjęs trumpalaikių skolų „Sodrai“ lygis. Įtakos tam galėjo turėti ir sumažėjęs viešųjų pirkimų mastas. Sparčiai augusioje transporto srityje turto areštus patyrusių įmonių skaičius pradėjo gausėti. Viena iš priežasčių – ginčai su draudimo kompanijomis, kurių augant pervežimų mastui irgi pagausėjo. Dalis įmonių plėtojo autotransporto parką tik išperkamosios nuomos būdu, o apyvartą didino tik tiekėjų lėšomis, dėl to susidūrė su likvidumo problemomis. Po pervežimų sezono kreditoriai ėmėsi teisinių veiksmų.“
Turto areštų patyrusių įmonių labiausiai sumažėjo statybos sektoriuje (nuo 272 iki 237). Įtakos tam turėjo perpus sumažėjęs pretenzijų skaičius infrastruktūros objektų statybos įmonėse, o išaugo transporto sektoriuje (nuo 166 iki 199). Iš turto areštus patyrusių transporto įmonių tik 10% viršijo 5 mln. Lt, o ketvirtadalis įmonių 2012 metais praktiškai nevykdė veiklos. Daugelis turto areštus patyrusių transporto įmonių turi įsisenėjusių likvidumo problemų – tęstinių skolų „Sodrai“, viršijančių 1000 Lt, turėjo 42% turto areštus patyrusių įmonių, kai vidutiniškai transporto šakoje tik 19% darbdavių turėjo ilgalaikių skolų „Sodrai“. Pramonės įmonių, kurioms įregistruoti turto areštai, per metus (sausio – vasario mėn.) pagausėjo nuo 137 iki 169. Didžiausi turto areštus patyrusių įmonių neigiami pokyčiai buvo medienos apdirbimo (nuo 32 iki 41 įmonių), baldų gamybos (nuo 13 iki 17), maisto ir gėrimų gamybos įmonėse (nuo 22 iki 28), o teigiami - statybinių medžiagų pramonėje (mažėjo nuo 13 iki 8 įmonių) ir metalo apdirbimo įmonėse (nuo 17 iki 14).
Turto areštai dažniau buvo registruojami smulkiausioms įmonėms, be to, dažnai turtas areštuojamas pavėluotai. Pavyzdžiui, turto areštus patyrusių įmonių, kuriose nebėra darbuotojų, per metus pagausėjo 1,5 karto (nuo 187 iki 354). Smulkių įmonių su mažiau nei 9 darbuotojais, kurioms įregistruotų turto areštų pagausėjo 10% (nuo 742 iki 820).
Iš viso per 2013 metų pirmus du mėnesius areštuoto turto suma siekė 318,1 mln. Lt. Beveik pusė šios sumos (150 mln. Lt arba 47%) teko 7 įmonėms, kurių kiekvienos turto areštuota virš 10 mln. Lt. 34 įmonėms, kurių turto areštuota po 1-10 mln. Lt (bendrai 88,1 mln. Lt sumai) teko 27% bendros turto areštų sumos.
