Latvija stengiasi rasti sau vietos ES energetinėje sistemoje siekdama tapti strategine Baltijos dujotiekio projekto partnere, rašo Latvijos dienraštis „Neatkariga Rita Avize“.
Viena iš priežasčių, kodėl Vladimiras Putinas nepanoro pasirašyti Latvijos ir Rusijos sutarties dėl sienos su Vaira Vyke –Freiberga, manoma, yra tai, kad Latvijos prezidentė savo pareigas eis vos kelis mėnesius, o kadencijai besibaigiant politikas praranda anksčiau turėtą įtaką, rašo „Neatkariga Rita Avize“. Tačiau, kaip taikliai pastebėjo skaitytojai, tai galima pritaikyti ir pačiam Putinui, kuriam prezidentauti liko tik 11 mėnesių. Tokiu atveju Kalvičiui (Latvijos premjeras – red.) būtų buvę geriau susitikus su Dmitrijumi Medvedevu ar Sergejumi Ivanovu – Rusijos vicepremjerais, kurie dabar TV ekranuose tarpusavyje varžosi, kuris iš jų vertesnis užimti prezidento krėslą Putino įgaliojimams pasibaigus. Vienas iš jų gali tapti nauju Rusijos prezidentu.
Tačiau šiuo metu nėra nė vieno požymio, rodančio, kad Putino įtaka ima mažėti. Pirma, Putinas dar neįvardijo kandidato į prezidento postą, kuriam jis pareikš savo paramą. Turint galvoje Putino autoritetą ir įtaką Rusijoje, tokia parama bus vertingesnė, nei kvadratinių kilometrų ploto politinė reklama. Kol Putinas neištars konkrečios pavardės, visi Kremliaus klanai ir grupuotės stengsis įtikti prezidentui ir su juo nekonfliktuoti. Vos tik Putinas žengs kitą žingsnį ir paskelbs apie savo remiamą kandidatą, visi politiniai šakalai ims vizginti prieš jį uodegas. Tačiau yra ir kitas aspektas. Ką veiks Putinas savo kadencijai pasibaigus? Ko gero jis netaps rusiškuoju Gunčiu Ulmaniu (buvęs Latvijos prezidentas – red.), valstybinio masto pensininku, kuris padeda statyti ledo ritulio arenas ir organizuoti sporto varžybas.
Putinas grąžins įgaliojimus savo šlovės ir įtakos zenite. Ką jis veiks po to? Daugeliui tai svarbiau, nei klausimas, ką jis parekomenduos į prezidento postą, teigia dienraštis.
Rusijos energetikos kompanijų vadovai neoficialiai užsimena, kad pasibaigus kadencijai Putinas imsis vadovauti naftos ir dujų monopolijai (holdingui), į kurį įeis tokie milžinai kaip „Gazprom“ ir „Rosneftj“. Tarptautinis Putino aktyvumas, ypač Katare ir Saudo Arabijoje, stengiantis sukurti dujų OPEC, kelia minčių apie tai, kad Putinas gali pasinaudoti savo tarptautine įtaka, siekdamas tapti dujų OPEC vadovu. Jei „Gazprom“ ir didžiosios naftos bendrovės susijungs į vieną holdingą, tai jo galimybės bus didesnės, nei Rusijos biudžeto. Tas, kuris imsis vadovauti tokiems dideliems finansiniams resursams, taps realiu valstybės vadovu. Viena iš priežasčių, kodėl Kremliaus nemalonę užsitraukė Michailas Chodorkovskis – tai, kad jis savo naftos imperijos išteklius pradėjo naudoti politiniais ir ideologiniais tikslais. Buvęs „Jukos“ vadovas pasitelkė naftos resursus jaunimo organizacijoms ir ideologinės įtakos grupėms kurti. Savo ruožtu tie rusų oligarchai, kurie pinigus leidžia jachtoms ir futbolo klubams pirkti, nei anksčiau, nei dabar nepatenka į Rusijos prokuratūros dėmesio sferą.
Yra netiesioginių patvirtinimų, kad Kalvičio vizitas į Maskvą susijęs ne tik su sutartimi dėl sienos, bet ir Latvijos dalyvavimu globalioje energetikoje, teigia dienraštis. Kalvitis susitiko ne tik su Rusijos, bet ir „Gazprom“ vadovybe.
Niekam ne paslaptis, kad Latvija gali tapti strateginiu Šiaurės Europos dujotiekio projekto partnere. Dabar pats didžiausias šio projekto trūkumas – jo nelankstumas. Jei prireiktų bent vienoje šio dujotiekio atkarpoje imtis remonto darbų, reikėtų sustabdyti dujų tiekimą visame dujotiekyje. Latvijos dalyvavimas šiame projekte ir jos požeminių dujų saugyklų panaudojimas gali padidinti Šiaurės Europos dujotiekio funkcionavimo lankstumą. Kol būtų remontuojama viena dujotiekio atkarpa, dujos į Europą būtų tiekiamos iš Latvijos požeminių saugyklų. Dabar, kai formali kliūtis pašalinta – sutartis dėl sienos pasirašyta – Latvija gali rasti sau vietą Europos Sąjungos energetikos sistemoje ir, atrodo, derybos dėl Latvijos dalyvavimo Europos dujų projekte – antrasis pagal svarbą Kalvičio kelionės į Maskvą pasiekimas, rašo „Neatkariga Rita Avize“.
