Statistikos duomenimis, šiemet automobilių vagysčių skaičius išliko panašus kaip ir pernai, tačiau vienos šalyje veikiančios draudimo bendrovės atstovo teigimu, vagys vis dažniau renkasi brangesnius automobilius.
Per pirmus šių metų devynis mėnesius buvo registruotos 1 096 automobilių vagystės – kiek daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Pasak minėtos draudimo bendrovės Civilinės atsakomybės, nelaimingų atsitikimų, transporto priemonių ir sveikatos draudimo departamento direktoriaus Audriaus Pilčico, vidutinis šiemet registruotos žalos dydis buvo penktadaliu didesnis nei tuo pačiu laikotarpiu pernai.
Vogti automobiliai iškeliauja į užsienį
„Automobiliai dažniausiai vagiami naktį, - teigia pašnekovas. - Bene labiausiai vagis traukia nuošaliose bei neapšviestose vietose palikta technika. Neretai automobiliai arba jų detalės pavagiami iš požeminių automobilių stovėjimo aikštelių. Vogti automobiliai dažniausiai iškeliauja į Baltarusiją, Rusiją ir Azijos šalis, o likę Lietuvoje pardavinėjami dalimis.“
Automobilių vagies portretas: 20–30 metų vyras, dažniausiai teistas už analogiškus nusikaltimus. Automobilių vagys turi gerų „profesinių“ įgūdžių, yra gerai techniškai apsirūpinę. Pagrobtus automobilius jie lydi kitais automobiliais, laikosi konspiracijos. Neretai vagys automobilius pervaro nedideliu nuo vagystės vietos atstumu arba į kitus miestus, laukdami kelias dienas bei tikrindami, ar automobilyje nėra sumontuota palydovinė apsaugos sistema.
„Daugelis automobilių nakčiai paliekami daugiabučių kiemuose. Aplink šimtai langų, vienas miega, kitą kamuoja nemiga... Ar dažnos vagystės iš kiemų?“ - domimės.
„Geros kaimynystės idėja svarbi ne tik saugant stovinčius kieme automobilius, bet ir apskritai, - teigia A. Pilšicas. - Jeigu kažkas vyksta kitaip ne įprasta, sukiojasi įtartini žmonės arba stovi svetimi automobiliai, kurių anksčiau čia nebūdavo, verta pasidomėti, ar tikrai viskas gerai. Tai ir yra geros kaimynystės sąlyga. Tas pats pasakytina ir apie privačių namų kiemus. Visur. Kaimynai turėtų būti neabejingi tam, kas dedasi „už tvoros“.
Minėjote, kad daugiausiai automobilių pavagiama naktį. Galbūt nustatytos ir labiausiai ilgapirščių mėgstamos valandos?
A. Pilšicas: „Tyrimo metu valandų neanalizavome, bet aišku, kad tai yra laikas, kai žmonės giliai miega. Ypač priešrytinės valandos.
Pastaruoju metu policija gauna nemažai pranešimų apie emigravusių lietuvių užsienyje pavogtus automobilius. Neseniai Austrijoje Lietuvos gyventojui už automobilių vagysčių organizavimą buvo skirta 10 metų, vairuotojui – 5-erių metų laisvės atėmimo bausmė. Jie užsakytą nusikaltimą įvykdė vos už kelis šimtus eurų...“
Draudikai patiria šimtatūkstantines žalas
Pasak draudimo eksperto, nors dažniausiai išmokos siekia 30–35 tūkst. litų, yra tekę registruoti ir šimtus tūkstančių litų siekiančias žalas. „Pernai Šilutėje buvo pavogtas „Toyota Land Cruiser“ automobilis. Vagys įsibrovė į savininko namus, pagrobė automobilio raktelius ir išvažiavo iš kiemo. Gyventojai teigia buvę apsvaiginti migdančiomis dujomis. Tikėtina, jog vagystė įvyko apie 4 valandą ryto“, – pasakoja A. Pilčicas. O pati didžiausia išmoka, išmokėta dėl automobilio vagystės, siekė 176 tūkst. litų. Tuomet klientas neteko „Audi Q7“ automobilio. Naktį automobilis buvo pavogtas iš požeminės automobilių stovėjimo aikštelės pačiame Vilniaus centre.
Draudimo bendrovės atstovas rekomenduoja nepalikti automobilių neapšviestose, nuošaliose vietose, saugoti ne tik pačią mašiną, bet ir dokumentus bei jos raktelius. Pasak A. Pilčico, nereikėtų ignoruoti ir signalizacijos sutrikimų – gali būti, jog prie nesklandaus veikimo nagus prikišo ilgapirščiai. Vairuotojams taip pat rekomenduojama įsirengti ne tik sergėjimo, bet ir pavogtą automobilį susekti padedančias sistemas.
Į mūsų pastabą, jog daugelis lietuvių važinėja nebe pirmos jaunystės automobiliais, o tokia sistema kainuotų, ko gero, tiek pat, kiek ir automobilis, A. Pilšicas reagavo: „Sistemų esama įvairių, pavyzdžiui, kai ekrane galima stebėti pavogtos mašinos judėjimą. Aišku, dauguma jų skirtos naujesniems ir brangesniems automobiliams. Tai vienareikšmiška.“
Be to vagystėms kelią užkirsti padeda ir puoselėjama „saugios kaimynystės“ idėja. „Tiesa, vagims nusitaikius į konkretų automobilį, jį apsaugoti tampa beveik neįmanoma, todėl visuomet reikia apsvarstyti, ar nevertėtų jo apdrausti Kasko draudimu“, - konstatuoja pašnekovas.
„Reklamuojate draudimo paslaugas ar pripažįstate, jog vis tik policija tokiais atvejais yra bejėgė?“ - klausiame.
A. Pilšicas: „Manau, jog čia kalbame ne apie policiją. Automobilis yra turtas, kuris stovi lauke, ir jeigu tai ne saugoma aikštelė, vagys norėdami suras tinkamą metą, būdą bei priemonių įvykdyti vagystę. Kita vertus, apsaugos priemonės tam ir skirtos, kad apsunkintų darbą vagims. Kitos priemonės padeda surasti pavogtą automobilį“.
Yra buvę, kai automobiliai „dingdavo“ ir iš saugomų aikštelių...
A. Pilšicas: „Niekas čia nėra panacėja... Iš esmės bet kokį turtą galima pavogti“.
„Maždaug prieš 20 metų vienas kaimynas savo techniką, tiksliau, galinį automobilio tiltą nakčiai prirakindavo stora transporterio grandine prie žemėn įkasto geležinkelio bėgio. Kaip vertinate šitokias pigias, „parankines“ saugumo priemones?“ - klausiame.
(Juokiasi). „Žmonės gali įvairiai saugoti savo turtą ir, matyt, išradingumui ribų nėra. Tačiau turėtume kalbėti apie daugeliui prieinamas priemones, kurios patogios naudoti. Ne kiekvienas gi norės nakčiai raišioti savo mašiną prie stulpo ar pan. Visuomet reikia vadovautis ekonominės naudos principu. Jeigu turtas brangus, gali būti, jog labiau apsimoka jam taikyti didesnio efektyvumo saugos priemones. Priešingu atveju siūlyčiau rinktis pigesnius apsaugos nuo vagysčių būdus.“
Romualdas Baliutavičius
