Lenkijos premjeras ir Kairiųjų demokratų sąjungos (KDS) pirmininkas Leszekas Milleris (Lešekas Mileris) galų gale ryžosi atsisakyti vadovavimo savo ekskomunistinei partijai.
Antradienį vakare šalies vyriausybės vadovas pareiškė, jog nusprendė pasitraukti iš KDS lyderio posto ir nurodė, kad žengia tokį žingsnį dėl trijų priežasčių: sudėtingos ekonominės ir socialinės padėties, kuri reikalauja sutelkti dėmesį į kabineto darbą, artėjančių eurorinkimų, kurie pareikalaus daug jėgų iš KDS pirmininko, o ypač dėl to, kad būtų priimtas viešųjų finansų sureguliavimo planas - vadinamoji Hausnerio (Hauznerio) programa.
Oficialiai L.Milleris valdančiosios kairiųjų partijos lyderio pareigas dar eis iki kovo 6 dienos įvyksiančio KDS suvažiavimo, kuris išrinks jo įpėdinį.
Žiniasklaida kol kas mini keturis realiausius kandidatus į KDS pirmininko postą: neseniai iš ūkio, darbo ir socialinės politikos viceministrės pareigų atsistatydinusią Jolantą Banach, gynybos ministrą Jerzy Szmajdzinskį (Ježį Šmaižinskį), Seimo kairiųjų frakcijos pirmininką Krzysztofą Janiką (Kšištofą Janiką) ir dabartinį partijos vicepirmininką Andrzejų Celinskį (Andžejų Celinskį).
Pats L.Milleris antradienio vakare įvykusioje spaudos konferencijoje labiausiai negailėjo liaupsių Jolantai Banach.
Premjero sprendimas atsisakyti antrųjų pareigų daugeliui politikų buvo netikėtas, nes L.Milleris iki šiol labai ryžtingai įrodinėjo šių pareigų sujungimo tikslingumą.
Taip pat abejojama, kad žengti šį žingsnį jį paskatino Vokietijos kanclerio Gerhardo Schroderio (Gerhardo Šrėderio), nutariusio pasitraukti iš Socialdemokratų vadovo posto, pavyzdys.
Svarbiausia priežastis, daugumos apžvalgininkų nuomone, buvo katastrofiškai smukęs kairiųjų reitingas.
Jeigu prieš dvejus su puse metų, kai KDS perėmė valdžią, buvusia ekskomunistine partija pasitikėjo 41 proc. lenkų, tai trečiadienį paskelbtos apklausos duomenimis už juos dabar balsuotų vos 10 proc. rinkėjų.
Rimčiausia KDS varžovė tebėra centro dešinioji Piliečių platforma, kurią remia 30 proc. respondentų.
Lenkijoje vis labiau svarstoma, kaip ilgai L.Milleris sugebės išsilaikyti vyriausybės vadovo poste. Tokias spėliones ypač kursto žemi jo vadovaujamo kabineto reitingai. Neigiamai šalies vyriausybės veiklą vertina 90 proc. respondentų, o jos vadovo - 82 procentai.
Todėl nenuostabu, kad opozicija viliasi, jog tokiomis sąlygomis visiškai įmanoma ir net būtina reikalauti, kad būtų surengti pirmalaikiai parlamento rinkimai.
Opozicija net užsimena, kad Seimo rinkimus būtų tikslinga rengti drauge su Europos Parlamento rinkimais - birželio 13 dieną.
Jų politines ambicijas kursto ir tai, kad lenkai vis dar neatsikrato pesimistinių nuotaikų. Sociologų paprašyti įvertinti situaciją šalyje, net 72 proc. respondentų pareiškė, kad reikalai Lenkijoje eina blogyn.
BNS
