Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) ketvirtadienį iš Valstybės saugumo departamento (VSD) gavo vadinamąsias „12 pažymų".
Tikimąsi, kad šių pažymų pateikimas padės užbaigti jau kelerius metus vykstančias diskusijas, taip bus įgyvendinti parlamentinę kontrolę atliekančio Seimo komiteto ir Seimo prieš kelerius metus priimti sprendimai, nurodyti Valstybės saugumo departamento veiklos parlamentinio tyrimo išvadose.
NSGK nuosekliai savo sprendimuose ir pasiūlymuose ne kartą ragino VSD pateikti reikiamus dokumentus ir įgyvendinti Seimo valią. Klausimas kasmet buvo keliamas komitete svarstant VSD veiklos metinę ataskaitą.
Didelės reikšmės problemos sprendimui turėjo Seimo pavasario sesijoje priimti Operatyvinės veiklos įstatymo pakeitimai, reglamentuojantys įslaptintos operatyvinės informacijos teikimo atvejus, jos gavėjus ir teikimo procedūras. Įsigaliojus šiems pakeitimams, tokio pobūdžio informacijos teikimas ir jos teikimo atvejai tapo aiškiai ir išsamiai reglamentuoti.
„Šios pažymos buvo Seimo prieš ketverius metus vykdyto parlamentinio tyrimo medžiagos dalimi, su kuria Seimui, vykdančiam parlamentinę kontrolę, nebuvo leista susipažinti. Tai principinis klausimas, kuris negalėjo likti ir neliko be atsakymo", - sako NSGK komiteto pirmininkas Arvydas Anušauskas.
Atnaujinti tyrimą?
Piliečių santalkos aktyvistas Darius Kuolys portalui „Balsas.lt“ sakė, jog dabar reikia tęsti parlamentinį VSD veiklos tyrimą. „Jei tai tiesa, tai turi būti atnaujintas tyrimas, kuris ketverius metus buvo iš esmės pristabdytas, nes jo nebuvo galima be tų pažymų tęsti. Yra neatsakytų klausimų apie verslo grupuočių ir politikų ryšius, taip pat apie verslo grupuočių, specialiųjų tarnybų ir žiniasklaidos ryšius, kurie, atrodo, yra ir toliau naudojami, kaip ir tuomet, kai VSD buvo kurpiama dezinformacija ir, kaip atrodo, šmeižtas apie VSD pulkininko Vytauto Pociūno žūtį. Tas pats specialiųjų tarnybų ir žiniasklaidos bendradarbiavimo metodas, atrodo, esti naudojamas ir dabar, kai kryptingai skelbiama „informacija“ apie tariamą teroristę iš Klaipėdos“, - sakė D. Kuolys.
Anot D. Kuolio, lietuviai turi apsispręsti, kokio modelio nori. „Arba norime parlamentinio ir demokratinio modelio, arba autoritarinio. Pasirinkimas yra tautos rankose. Kaip bevertintume savo parlamentą, Konstitucijoje parašyta, kad esame parlamentinė respublika. Belieka rinktis – arba valdo parlamentas, arba specialiosios tarnybos. Rusų žurnalistė Ana Politkovskaja, prieš tai, kai buvo nužudyta, yra gerai pastebėjusi, kad rusai nė nepastebėjo, kada prarado parlamentą, kurį dabar kontroliuoja prezidentūra ir specialiosios tarnybos“, - sakė jis.
Jis siūlė prisiminti visą VSD veiklos parlamentinio tyrimo istoriją, kai buvęs VSD vadovas Arvydas Pocius pradžioje žadėjo atnešti pažymas Seimui, o vėliau bėgo pas prezidentą Valdą Adamkų, prašydamas užtarimo. Pastarasis tuomet kreipėsi į Konstitucinį Teismą, kuris itin skubiai surašė VSD parankų išaiškinimą.
Pirmadienį, rugpjūčio 23 dieną bus minimos ketvirtosios plk. V. Pociūno žūties, išprovokavusios parlamentinį tyrimą, metinės. Tyrimo medžiagos mažoji dalis yra paskelbta viešai ir analizuota. Piliečių santalka bei M. K. Čiurlionio kultūros ir paveldo fondas pirmadienį, 12 valandą, Simono Daukanto aikštėje, Vilniuje, kviečia paminėti šią liūdną datą.