Jei sodybos stilius griežtas, klasikinis, tai ir takeliai bei aikštelės turi būti aiškių geometrinių formų. Vingiuoti takeliai tinka kitokio stiliaus sodyboms, kuriose dažniausiai nepaisoma simetrijos, želdynai komponuojami laisvai. Kad akmenimis ar plytelėmis grįsti takeliai nedarkytų bendro sklypo vaizdo, rekomenduojama laikytis proporcijų: grįsti ar plytelėmis kloti plotai neturi būti didesni kaip 10 proc. valdos ploto.
Reikia laikytis proporcijų
Takelių plotis pasirenkamas pagal tai, kiek ir kaip jais bus judama: žmonės, dviračiai, karučiai jais turi judėti laisvai, nepažeisdami dangos. Grįsti plotai apsaugo sklypą nuo purvo, todėl pirmiausia reikia grįsti ten, kur dažniausiai vaikščiojama, dirbama ar pramogaujama. Prieš imantis darbų, būtina gerai apgalvoti takelių išdėstymą. Takeliais turi būti saugu ir patogu judėti bet kokiu oru: ir per liūtis, ir esant plikledžiu. Pageidautina, kad takeliai ir aikštelės nereikalautų daug sudėtingos priežiūros ir visada estetiškai atrodytų.
Pigios, bet neilgalaikės
Takeliams grįsti naudojamos kietos ir minkštos dangos. Kietos gali būti natūralaus akmens: granito, bazalto, riedulių. Kai kas naudoja vulkaninės kilmės akmenis, kurie yra itin tvirti ir ilgaamžiai. Danga gali būti klojama iš tašytų ar plytų formos akmenų. Monolitinė betoninė danga dažniausiai įrengiama ten, kur įvažiuoja ir stovi automobilis. Pigios ir paklausios betoninės šaligatvio plytelės. Jų formų ir spalvų įvairovė labai didelė. Tačiau, palyginti su natūraliu akmeniu, jos neilgaamžės, todėl gaminant jas į betoną įmaišoma cemento, specialių kietinamųjų priedų. Svarbu nepamiršti, kad gruntas juda ir, takelyje, padengtame kieta danga, ypač betonu, atsiranda plyšių. To nenutiks, jei kas 2–3 metrus takelis bus perskirtas medinėmis lentelėmis.
Gražūs, bet pūva
Mediniai takeliai atrodo gražiau ir jaukiau nei iš betoninių plytelių, tačiau jei mediena nėra tinkamai impregnuota, ji greitai supūva. Tokių takelių nerekomenduojama kloti šešėlyje, nes dėl drėgmės jie pasidengia gličiu slidžiu sluoksniu. Mediniams takams ir aikštelėms tinka ir kieta, ir minkštesnė mediena. Tinkamai paruoštos ąžuolo, pušies ar juodalksnio trinkelės tarnaus bent 10 metų. Jei norima suteikti joms tamsia spalvą, galima naudoti vario sulfatą.
Vieta takeliui paruošiama taip: iš smėlio ar smėlio ir skaldos padaromas drenažinis 15–20 cm sluoksnis. Medžio trinkelės padengiamos medžiagomis, apsaugančiomis nuo puvimo. Takeliai klojami taip: trinkelės dedamos ant 5 cm storio stambios frakcijos smėlio ar smulkios skaldos sluoksnio. Taip pat galima įkasti į žemę 10 cm storio ir 15 cm pločio tąšelius, o ant viršaus prikalti lentas.
Atrodo natūraliai
Minkštos dangos – tai smulkūs palaidi akmenys (skalda, akmenukai, žvirgždas), taip pat smėlis.
Dažniausiai įrengiant takelius naudojami smulkūs natūralūs akmenys. Šios dangos ne liejamos ar klojamos, o supilamos. Jos atrodo natūraliai, galima pasirinkti norimą jų formą. Kuo smulkesnės medžiagos naudojamos, tuo patogiau tokiu takeliu eiti.
Takelių klojimo darbų eiliškumas: pasižymima, kur ir kokios formos jie bus, tada nukasamas gruntas, suformuojamas daugiasluoksnis pamatas ir klojama danga. Tiesių takelių ribos žymimos kuoleliais ir siūlais, o vingiuotų – bet kokiais aplinkai nekenksmingais šviesiais milteliais, pavyzdžiui, baltu smėliu ar kreida.
Geriau žemiau arba lygiai
Įrengiant įvažiavimą, nuimamo grunto storis turi būti ne mažesnis nei 0,5 m, o darant pėsčiųjų takelį užteks ir 0,15–0,2 m. Taip pat svarbu, ar klojama danga bus žemiau, aukščiau žemės paviršiaus ar lygiai su juo. Kraštovaizdžio dizaineriai pataria įrengti tokius takus, kurie yra šiek tiek žemiau žemės paviršiaus ar lygiai su juo. Jie gražiai atrodo ir netrukdo pjauti veją, augančią prie pat karšto. Tačiau ant tokio takelio gali kauptis lietaus vanduo.
Stasys Palaukys
