Kodėl jau trisdešimt metų tėvų namuose stovinti skalbiamoji mašina „Ryga“ dūzgia iki šiol, o prieš septynerius metus pirkta skalbiamoji mašina „Bosch“ jau iškeliavo į sąvartyną? Kodėl blizgantys naujutėlaičiai batai po savaitės pavirsta skuduru, o prieš dvidešimt metų kaimo parduotuvėje įsigyti itališki batai atlaikydavo tris sezonus? Šiais laikais įsigyti kokybišką ilgaamžį daiktą vis sunkiau, bet tai nereiškia, kad kokybė nebėra prioritetas.
Irena Marcinkienė, Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos Šiaulių skyriaus vedėja, sako, kad vartotojai neretai nežino savo teisių, todėl patiria nuostolių dėl nekokybiškų pirkinių.
Keičiasi informacija apie nesaugias prekes
Lapkričio 8-oji – Pasaulinė kokybės diena, tačiau vartotojų teises ginantys inspektoriai sako šios dienos neminintys. Specialistai stengiasi paminėti kovo 15-ąją – Europos vartotojų dieną, informuodami pirkėjus apie jų teises. Pernai, pavyzdžiui, specialistai vyko į Gruzdžius, kur gyventojams teikė visokeriopą informaciją. Susirinko pilnutėlė salė. Tai tik įrodo, kad žmonėms tikrai rūpi, ką jie perka ir kaip ginti savo teises.
Pasak I. Marcinkienės, prekės kokybė yra sutartinis pardavėjo ir vartotojo dalykas. To paties daikto kokybė gali skirtis dėl įvairių faktorių. Dabar, kai kone visos prekės yra pagamintos Kinijoje, kokybės tenka ieškoti su žiburiu. Be abejo, šios prekės yra pigesnės, tačiau inspektoriai vertina ne kainos ir kokybės santykį – jiems svarbiausia, kad prekė būtų saugi vartoti ir nepakenktų sveikatai.
„Nesaugių prekių mažėja. 2009-aisiais planinių patikrinimų metu nustatėme 14 nesaugių prekių (žaislai, aerozoliniai dažai, kosmetika, vaikų rūbai), o šiemet – tik 4. Šios prekės – žaislai ir klijai „Super glue“. Klijuose rasta chemikalų, viršijančių leistiną normą. Žaislai buvo nesaugūs vaikams dėl lengvai atsiskiriančių smulkių detalių. Bandymai atlikti akredituotose laboratorijose“, – sako vedėja.
Inspektoriai prekes vertina pagal nustatytus standartus, o apie nesaugias prekes sužino iš tarptautinės ES asociacijos, kuri keičiasi informacija apie nesaugias prekes ES šalyse ar nustato patikrinimų metu. Surandama kur nors Slovėnijoje indų, kuriuose yra nuodingos cheminės medžiagos, informacija paskleidžiama ir inspektoriai tikrina, ar šių prekių nėra mūsų parduotuvėse. Jei yra, prekybos centrams nurodoma prekes sunaikinti, o pirkėjų prašoma jas grąžinti prekybos centrams.
Pasak I. Marcinkienės, apie sunaikinimą inspektorius privaloma informuoti, tačiau pasitaiko, kad po metų prekyboje tos neva sunaikintos prekės vėl pasirodo. Už tokį poelgį prekybos įmonių vadovams skiriamos tūkstantinės baudos ir šiuos klausimus sprendžia Vartotojų teisių apsaugos tarnyba.
Jei kokia nors įmonė dažnai pažeidžia taisykles, inspektoriai ją privalo tikrinti 2–3 kartus per metus. Kiti pardavėjai tikrinami kartą per 2–3 metus. Inspekcijos tinklalapyje
www.inspekcija.lt pateikiami kontroliniai klausimynai, yra įdiegta konsultavimo telefonu paslauga, kurios dėka informaciją paprasčiau gauna ir verslo įmonės, ir vartotojai (konsultacijų linijos tel. 8~706 649 39).
Naujovė – problemos dėl internetu pirktų prekių
Ką daryti pirkėjui, jei jis įsigijo nekokybišką prekę? Pirmiausia jis turi kreiptis raštu į pardavėją, kuris per 10 dienų turi problemą išspręsti arba raštu pateikti išsamų, motyvuotą atsakymą. Jei atsakymas pirkėjo netenkina arba jo visai nėra, tuomet ir kreipiamasi į inspektorius.
I. Marcinkienė sako, kad šiemet iš viso kreipėsi jau 126 vartotojai. Pernai jų buvo mažiau – 112. Daugiausia skundų buvo 2009-aisiais, tačiau tai natūralu – prieš krizę vartojimas buvo išaugęs, tad ir konfliktų dėl prekių buvo daugiau.
Trečdalis besikreipusiųjų skundėsi nekokybiška elektrotechnika, trečdalis – avalyne. Likusieji buvo nepatenkinti įsigytų baldų, tekstilės ir kitų daiktų kokybe. Yra žmonių, labai atidžiai skaičiuojančių, kur išleido kiekvieną litą, tad ir dėl 100 Lt kainuojančio nekokybiško laikrodžio, ir dėl 6 Lt kainavusių akinukų, skirtų plaukioti baseine, ir net dėl nekokybiško ūkiško muilo gabaliuko su pardavėjais kyla konfliktai.
Skundai – kraštutinė vartotojų reakcija į pažeistas teises, bet, I. Marcinkienės teigimu, pasitaiko, kad aršus klientas pats sugadina daiktą ir reikalauja grąžinti pinigus. Nenorėdami ilgai besitęsiančių konfliktų, net būdami teisūs pardavėjai pinigus grąžina. „63 proc. vartotojų skundų būna pagrįsti“, – sako pašnekovė.
Kilus konfliktui tarp pardavėjo ir vartotojo dėl prekės kokybės, inspektoriai visada jį sprendžia, tačiau niekuo negali padėti, jei pirkėjas neturi prekės įsigijimo dokumento – čekio. Net turguje pardavėjas privalo jį išrašyti.
Vedėja sako, kad pirkėjas taip pat atsakingas už tai, kokią prekę perka. Jis turi ją gerai apžiūrėti, parduotuvėse prie kasos net elektros lempučių kokybę turėtų patikrinti. Savo teisėmis nereikėtų bijoti naudotis. Reikia įsitikinti, ar pridėta naudojimo instrukcija lietuvių kalba, atidžiai perskaityti, po kokiu tekstu pasirašai.
Pastaruoju metu pirkėjams padaugėjo problemų dėl prekybos internetu. Parduotuvių internete – begalė, pirkėjai neperskaito taisyklių, negali prekės apžiūrėti, tačiau vis tiek perka. Pradėjus gilintis į konfliktą paaiškėja, kad prekė pirkta kone iš fizinio asmens.
Nusipirko žmogus interneto parduotuvėje mobilųjį telefoną už pusantro tūkstančio litų. Gavęs paštu pasipiktino, kad telefonas atrodo kaip nenaujas. Grąžino pardavėjams, o šie pareiškė, kad vartotojas pats telefoną pažeidė. Kada iš tikro telefonas buvo pažeistas, nustatyti neįmanoma, nes prekės pirkėjas realiai neapžiūrėjo ir nepačiupinėjo.
Civilinis kodeksas suteikia dvejų metų garantiją
Jei inspektoriai patvirtina, kad prekė yra nekokybiška, o pardavėjas privalo tenkinti skundą ir ginčijasi toliau – problemą sprendžia Vartotojų teisių apsaugos tarnyba. „90 proc. atvejų pardavėjai tenkina vartotojų pagrįstus reikalavimus“, – komentuoja I. Marcinkienė.
Dalis rinkoje esančių prekių (elektrotechnikos gaminiai, žaislai ir asmeninės apsaugos priemonės) privalo būti paženklintos CE ženklu, kuris parodo, kad yra užtikrintas minimalus reikiamas produkto saugumas.
I. Marcinkienė dirbo inspektore sovietmečiu ir dar prisimena laikus, kokie griežti reikalavimai prekių kokybei buvo tada. Jei buvo randama nekokybiška prekė, buvo tikrinamas visas jos pagaminimo procesas nuo žaliavų iki gaminio patekimo į sandėlį.
Kokybiškos prekės buvo žymimos kokybės ženklu ir tarnaudavo ne vieną dešimtmetį. Ne paslaptis, kad šiais laikas neilgaamžiai daiktai gaminami tyčia, kad nesustotų prekių vartojimas, kad nuolat būtų perkama, o žmonės turėtų darbo, gamindami prekes.
Prekei garantiją suteikia gamintojas arba pardavėjas. Jei prekei garantija nesuteikiama – Civilinis kodeksas visoms prekėms nustato dvejų metų garantiją.
Jeigu pardavėjo suteikiama garantija yra trumpesnė nei dveji metai, o defektas išryškėjo pasibaigus garantiniam laikui, bet nepraėjus 2 metams, pardavėjas atsako už prekės trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad trūkumas atsirado iki daikto perdavimo.
Jeigu pirkėjui buvo parduota netinkamos kokybės ne maisto prekė ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jos trūkumų, pirkėjas turi teisę savo pasirinkimu iš pardavėjo reikalauti pakeisti netinkamos kokybės prekę tinkamos kokybės preke, atitinkamai sumažinti prekės kainą, per protingą terminą neatlyginamai pašalinti prekės trūkumus, vienašališkai nutraukti pirkimo ir pardavimo sutartį bei pareikalauti grąžinti už prekę sumokėtus pinigus.
Oksana LAURUTYTĖ