Tiriant galimą automobilių kontrabandos atvejį, Muitinės kriminalinės tarnybos (MKT) pareigūnams penktadienį įkliuvo du klaipėdiečiai, įtariami amerikietiškų automobilių nuosavybės teisės dokumentų klastojimu.
Manoma, kad tokie dokumentai (tušti ar užpildyti neteisingais duomenimis) buvo pardavinėjami asmenims, prekiaujantiems amerikietiškais automobiliais.
MKT pranešime teigiama, kad paprastai automašinos šių dokumentų pagalba būdavo keliais metais „pajauninamos“ ar sumažinamas jų variklių darbinis tūris.
Tirdami galimą automobilių kontrabandos iš JAV atvejį, MKT pareigūnai penktadienį, apie 12.30 val., atliko kratą klaipėdiečių A. B. ir V. B. namuose. Įtarta, kad minėti asmenys klastoja muitinės dokumentus, šitaip padėdami „įteisinti“ neteisėtai įvežtas autotransporto priemones iš užsienio.
Kratos metu pareigūnai rado ir paėmė septyniolika vienetų tuščių amerikietiškų automobilių nuosavybės teisės pažymėjimo dokumentų – ,,CERTIFICATE OF TITLE“, praneša MKT.
Tai pagrindinis dokumentas, reikalingas įforminant automobilio importo deklaraciją iš JAV. Priklausomai nuo jame pateiktų duomenų, automobiliui gali būti taikomi skirtingi importo mokesčiai, suklaidinamas automašinos pirkėjas.
Klastojant šio pažymėjimo duomenis, galima nuslėpti automobilio būklę – skendusią ar po autoįvykio automašiną nurodyti kaip gero stovio. Taip pat galima nuslėpti tikruosius automobilio techninius parametrus: pagaminimo metus, nuvažiuotų kilometrų skaičių, variklio darbinį tūrį ir t.t.
Pareigūnų žiniomis, dažniausiai būdavo klastojami automobilių pagaminimo metai – automašinos keliais metais „pajauninamos“. Taip pat būdavo nurodomas mažesnis mašinos variklio darbinis tūris, pvz., 5 litrų tūrio variklis užrašomas kaip 3 litrų.
Tokie dokumentai, priklausomai nuo jų kiekio ar pobūdžio (užpildyti ar tušti, įrašytų klaidingų duomenų pobūdis ir pan.) kainuodavo nuo šimto iki kelių šimtų litų ir buvo pardavinėjami asmenims, prekiaujantiems amerikietiškais automobiliais.
Pastarieji per kartą nupirkdavo po keliolika suklastotų dokumentų vienetų.
Dažniausiai automašinas su tokiais pažymėjimais stengtasi parduoti trečiųjų šalių, ypač rytinių Lietuvos kaimynių, piliečiams. Tačiau apsigauti, įsigydamas tokį automobilį, galėjo ir ne vienas Lietuvos pilietis.
Spėjama, kad minėti klaipėdiečiai tokia veikla galėjo užsiimti net kelis metus. MKT Klaipėdos skyriuje pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 302 str. 1 d. (Įrangos antspaudams, spaudams, dokumentams ar griežtos atskaitomybės blankams klastoti gaminimas, laikymas, gabenimas, siuntimas ar realizavimas). Jiems gresia laisvės atėmimas iki šešerių metų.
Anot MKT pranešimo, importinių amerikietiškų automobilių dokumentų klastojimas Lietuvoje jau tapo įsisenėjusia problema. Manoma, kad nesąžiningi automobilių importuotojai iš JAV, apeidami įstatymus, šitaip kasmet „sutaupo“ milijonus litų.
Pastaraisiais metais ypač populiarus metodas įvežant automobilį iš JAV, turto vertintojui pateikti suklastotus dokumentus, mažinančius automašinos vertę – esą ši po avarijos, apdaužyta, buvo paskendusi, suniokota, variklis turi vidinių defektų ir pan.
Suklastotuose dokumentuose pateikiamos suniokoto automobilio nuotraukos, tačiau su realiai importuojama mašina sutampa gal tik automobilio markė ir spalva.
Gi turto vertintojas paprastai nepersistengia tirdamas ar importinis automobilis tikrai toks „luošys“ (jei būsi labai priekabus, nesulauksi klientų) – ir gerokai sumažina įvežamos mašinos vertę. Pasitaiko, kad vertė krinta net 5-7 kartus.
Analogiškai krinta ir muitinei turimų sumokėti mokesčių suma (ji siekia 28 proc. vertės).
Pirkėjas „sutaupo“ nemažą sumą. Pvz., jei nuo kokio, 12 tūkst. Lt. vertės automobilio reiktų sumokėti 3600 lt mokesčio, atitinkamai jį „įvertinus“, sumokėti tereiks 900 Lt., tad valstybei nesumokama 2700 Lt.
Tais atvejais, jei įvežami prabangesni, 60-70 tūkst. Lt vertės automobiliai, nesumokėtų mokesčių sumos dar įspūdingesnės.
Taigi, pirkėjas „sutaupo“ nemažą sumą. Pvz., jei nuo kokio, 12 tūkst. Lt. vertės automobilio reiktų sumokėti 3600 lt mokesčio, atitinkamai jį „įvertinus“, sumokėti tereiks 900 Lt., tad valstybei nesumokama 2700 Lt.
Tais atvejais, jei įvežami prabangesni, 60-70 tūkst. Lt vertės automobiliai, nesumokėtų mokesčių sumos dar įspūdingesnės.
Beje, keletas turto vertintojų yra įtariamieji MKT atliekamuose ikiteisminiuose tyrimuose.
Ardyti šį tinklą MKT pareigūnai, bendradarbiaudami su JAV muitine, pradėjo dar 2006-aisiais.
Muitinės audito ūkio subjektų patikrinimo skyrius tikrina įtartinas įmones ir perskaičiuoja mokesčius. Vien per 2007-uosius šitaip buvo patikrinta 8 tūkst. autotransporto įvežimo iš JAV atvejų, kai galimai mėginta išvengti mokesčių. Įmonėms priskaičiuota papildomai sumokėti 8-10 mln. Lt mokesčių.
Tačiau daugelio įmonių savininkai dar patikrinimo metu jau kuria po kelias naujas įmones ir toliau užsiima ta pačia veikla.
2008 m. MKT pradėtų ikiteisminių tyrimų skaičius dėl transporto priemonių išaugo dvigubai, lyginant su 2007 m.
Šitaip 2008 m. lapkričio pradžioje MKT pareigūnai pradėjo ikiteisminį tyrimą, įtardami, kad viena iš Klaipėdos įmonių įvairiais būdais (nurodydama fiktyvius defektus – daužtą kėbulą ar vidinį variklio gedimą) dirbtinai sumažino vertę šimtams iš JAV įvežtų automobilių (ir išvengė didesnių mokesčių).
2008 m. šiai problemai spręsti buvo skiriamas itin didelis dėmesys. Po atliktų netikėtų patikrinimų muitinės procedūrų įforminimo metu, padaugėjus nustatytų pažeidimų išaiškinimo atvejų, dokumentų klastojimo atvejų sumažėjo.
Šiuo metu svarstoma automobilių vertinimo metodikos pakeitimo galimybė.
MKT nuotraukos
