Iki liepos 15 dienos Lietuva, Latvija ir Švedija turi pasiekti galutinius susitarimus dėl „Swedlink“ projekto ir pagrįsti, kaip bus leidžiami Europos Sąjungos (ES) tam skiriami milijonai, kitaip gali netekti paramos. Prezidentas Valdas Adamkus tikina, kad bėdų dėl to neiškils.
Per oficialią vakarienę Europos Vadovų Tarybos išvakarėse Baltijos šalių vyriausybių ir Europos Komisijos (EK) vadovai pasirašė memorandumą dėl Baltijos energetikos jungčių plano, kurio viena dalių yra elektros jungties tarp Baltijos šalių ir Švedijos „Swedlink“ projektas. Šiam projektui yra numatyta 604 mln. litų ES parama.
Remiantis pasirašytu memorandumu EK vykdys plano įgyvendinimo stebėseną bei, tikėtina, papildomai finansuos projektus.
Energetinių projektų, taip pat ir Baltijos šalių bei Švedijos elektros jungties „Swedlink“, finansavimo klausimas dabar priklauso nuo to, ar šalys per nustatytą laikotarpį sugebės susitarti, įkurti bendroves, kurios vykdys projektą, ir ar paaiškins, kaip ketina leisti pinigus.
Jei sutarimo tiek šalių viduje, tiek tarpusavyje nepavyks pasiekti, EK gali nuspręsti nebefinansuoti „Swedlink“ projektų, laikomų vienais svarbiausių užtikrinant šalies energetinę nepriklausomybę po Ignalinos atominės elektrinės uždarymo šių metų gale.
„Be abejo, yra reikalavimai, kuriuos turime išpildyti, būtent pristatyti visą poziciją, mūsų strategiją, sutarimus. Premjeras mane vakar (trečiadienį - ELTA) užtikrino, kad viskas yra paruošta ir iki liepos vidurio, kaip reikalauja ES, visi dokumentai bus pristatyti. Jeigu lieka tik biurokratinis klausimas, manau, kad jis yra išspręstas“, - sakė V. Adamkus, atvykęs į Europos Vadovų Tarybos susitikimą Briuselyje.
Jungties su Švedija projektą turėtų įgyvendinti Lietuvos nacionalinio investuotojo bendrovė LEO LT, Švedijos „Svenska Kraftnat“ ir Latvijos bei Estijos energetikos bendrovės.
Lietuvos vadovas teigia nemanantis, kad dilemos dėl LEO LT turėtų tapti kliūtimi įgyvendinti „Swedlink“ projektui.
„Nemanau, kad LEO LT klausimas turėtų egzistuoti šiame sutarime, nes Lietuvos pozicija yra išsakyta ir, man atrodo, pasikeitimų nebus. Vyriausybės vykdoma pertvarka, susijusi su privačiu kapitalu, neturėtų paliesti šio susitarimo. Tai yra tik Lietuvos vidaus reikalas ir turi būti dedamos visos pastangos, kad Lietuva, gindama savo gyvybiškai svarbią poziciją dėl energetikos, susitvarkytų“, - pažymėjo V. Adamkus.
Projektą numatoma įgyvendinti iki 2016 metų. 700-1000 megavatų galios elektros tiltas eitų Baltijos jūros dugnu. Ketinama dugno tyrimus pradėti ir baigti dar šią vasarą.
