Investavimo strategijos, pagal kurias investicijos skirstomos į mažos, vidutinės ir didelės rizikos, nepasiteisino, teigia investicinio banko GILD Bankers specialistai. GILD Bankers savo privačios bankininkystės klientams taiko naują investavimo filosofiją, paremtą ekonominės psichologijos tyrimais. Joje nenaudojama tokia sąvoka kaip „vidutinė rizika“.
„Paskutiniai finansinės elgsenos mokslo tyrimai rodo, kad daugumos investuotojų turi du tikslus: pirma, neprarasti pinigų, antra, uždirbti jų daugiau. Šie tikslai vienas kitam prieštarauja iš esmės, todėl bandymai juos abu suderinti vienoje investavimo strategijoje – pavyzdžiui, strategijoje, pagal kurią 60 proc. lėšų investuojama į akcijas ir 40 proc. – į obligacijas, nepasiteisino“, - sakė GILD Bankers direktorė ryšiams su klientais Dovilė Grigienė. Jos teigimu, dažnai konservatyvi (obligacijų) dalis buvo investuojama nepakankamai konservatyviai (pvz., perkant rizikingų įmonių obligacijas), o rizikinga dalis buvo investuojama nepakankamai agresyviai . „Galutinis rezultatas po krizės tokiame „vidutinės rizikos“ portfelyje buvo didelė bendra neigiama grąža, nes abi porfelio dalys stipriai nukentėjo“, - kalbėjo D. Grigienė.
Pasak jos, pastarojo meto tyrimai rodo, kad didžiajai daugumai investuotojų emocinis saugumas, kurį suteikia žinojimas, kad jie nepraranda investuotų lėšų, yra daug svarbesnis nei emocinis pakilumas, kai jie uždirba daugiau. Tai taikoma net ir tiems investuotojams, kurie save apibūdina kaip agresyvios rizikos šalininkus.
„Ekonominis pakilimas bei noras uždirbti daugiau nei infliacija skatino investuotojus rinktis rizingesnes investicijas, kas privedė prie didesnio lėšų praradimo. Be to, pakilimo metu buvo sukurta daug pernelyg sudėtingų finansinių instrumentų. Net jais prekiaujantys tarpininkai kartais neįsigilindavo, kas slypi tų finansinių instrumentų viduje“, - kalbėjo GILD Bankers investicijų direktorius Eimantas Viršila.
Remdamiesi šiomis žiniomis, GILD investavimo specialistai siūlo naują koncepciją – būdą vienu metu siekti abiejų svarbiausių investuotojų tikslų: turto išsaugojimo ir turto didinimo. Pasak jų, pasiekiamasai įmanoma investuotojui sukuriant du atskirus portfelius: vieną – konservatyvų ir antrą – rizikingą arba labai rizikingą.
„Ši koncepcija yra labai paprasta. Ir tuo pat metu ji yra itin efektyvi. Mes manome, kad tarpinio varianto – vidutinės rizikos – neturėtų būti, nes tai skatina turto valdytojus investuoti į rizikingesnes priemones konservatyvioje dalyje, kas kriziniu laikotarpiu pasireiškė ypatingai prastais rezultatais dėl padidėjusio įmonių nemokumo bei bankrotų. Tuo pat metu tai paskatino mažiau rizikuoti (kas dažnai lemia per mažą grąžą) akcijų/rizikingų investicijų alokacijos dalyje. Todėl manome, kad naujas strategijų formavimo būdas geriau apsaugos klientus nuo neprognozuojamų ateities įvykių bei padės pasiekti geresnių rezultatų“, - kalbėjo D. Grigienė.
