„Šiek tiek sudėtinga pateikti galutinį vertinimą, tačiau iš to, ką matėme, galime pasakyti, kad dedamos didelės pastangos ir iš tiesų įmanoma padaryti gyvenimą sulaikytiesiems čia bent jau pakenčiamą. Nebuvau čia visą dieną, todėl nežinau, koks tas kalinių gyvenimas, bet manau, kad tai neabejotinai juda tinkama linkme“, – BNS penktadienį po vizito Kauno tardymo izoliatoriuje sakė EŽTT teisėjas iš Belgijos Paul Lemmens (Polas Lemensas).
P.Lemmens ir jo kolegos teigė matantys nuoširdžias pastangas pagerinti kalinių gyvenimo sąlygas.
Pasak teisėjų, opi problema Europos kalėjimuose yra perpildymas, todėl EŽTT teisėjas P.Lemmens atkreipė dėmesį, kad spręsti kalinių sąlygų klausimą galima ne tik gerinant infrastruktūrą, bet ir peržiūrint įstatymus bei bausmes, už kurias patenkama į įkalinimo įstaigas.
„Svarbu matyti, kiek žmonių patenka į kalėjimus. Jeigu esama pernelyg daug kalinių, tai gali būti klausimas politikams, parlamentui, kuris turėtų pasirūpinti, kad mažiau nusikaltimų būtų baudžiami įkalinimo bausmėmis. Tad klausimas nėra tik tai, kas vyksta viduje, bet ir tai, kaip tu ten patenki“, – kalbėjo teisėjas.
Įkalinimo įstaigas trys nuteistųjų skundus nagrinėjantys EŽTT teisėjai lankė po seminaro Lietuvos teisėjams Vilniuje. Teisėjas iš Lietuvos Egidijus Kūris, sakė besitikintis, kad įgyta patirtis bus naudinga darbe.
„Naudingiau turėti savo įspūdį, kuris gali praversti ateityje“, – kalbėjo E.Kūris.
Kartu jis pabrėžė, kad EŽTT teisėjai čia atvyko savo laisvu laiku, o ne rengti oficialių vertinimų.
Kalėjimų departamento direktorė Živilė Mikėnaitė BNS sakė besitikinti, kad pamatę realias sąlygas teisėjai galės geriau įvertinti kalinių pateikiamus skundus.
„Jiems yra labai svarbu pamatyti, nes kitą kartą jie (kaliniai) net netiesą rašo: kad yra blogos sąlygos, kad supeliję, kad užimtumo jokio nėra, kad neveda pasivaikščioti, maistas blogas... Jie turėjo visą galimybę tai pamatyti“, – kalbėjo direktorė.
„Nesitikiu, kad bus kažkokie teigiami sprendimai, bet jie pamatė, kokios realiai yra sąlygos ir turės savo nuomonę“, – pridūrė ji.
Kalėjimų departamento duomenimis, Lietuvoje kalintys asmenys į EŽTT dažniausiai kreipiasi dėl esą pažeidžiamo Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio – kankinimo uždraudimo. Skunduose dažniausiai minimos prastos ir žmogaus orumą žeminančios kalinimo sąlygos – ankštos, sanitarinių ir higienos normų neatitinkančios kameros, nerūkančiųjų apgyvendinimas kartu su rūkančiaisiais.
Šiuo metu EŽTT nagrinėjama 12 bylų prieš Lietuvą dėl netinkamų kalinimo sąlygų.
Europos Žmogaus Teisių Teismas yra įkurtas pagal 1950 metais pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją ir nagrinėja skundus dėl pažeistų teisių ir laisvių, įtvirtintų Europos žmogaus teisių konvencijoje ir jos papildomuose protokoluose. Teisme yra tiek teisėjų, kiek ir valstybių - Konvencijos dalyvių.
