Rusijos žiniasklaida apkaltino šalies saugumo tarnybas infiltravus agentą į čečėnų sukilėlių grupę, kuri praėjusių metų spalį Maskvos teatre įkaitais paėmė spektaklio dalyvius ir žiūrovus.
Laikraščio "Novaja Gazeta" pirmadienio (04.28) straipsnyje, kurio teiginiams pritarė čečėnų sukilėlių lyderio atstovas ir buvęs Rusijos saugumo pareigūnas, rašoma, kad į separatistų grupę buvo įsiskverbęs čečėnų žurnalistas Chanpačas Terkibajevas, padėjęs daugiau kaip 40 kovotojų grupei surengti įkaitų paėmimo operaciją, per kurią žuvo 129 žmonės.
Buvusio Rusijos saugumo darbuotojo teigimu, Maskvai tokia įkaitų paėmimo operacija buvo paranki, nes tuo metu Vakarų sostinės buvo pradėjusios kalbėti apie galimybes surengti derybas su separatistinės Čečėnijos respublikos lyderiais.
Straipsnį parašė žurnalistė Ana Politkovskaja, nuolat kritikuodavusi Kremlių dėl kampanijos Čečėnijoje, kuria buvo siekiama numalšinti ketverius metus trukusį separatistų sukilimą.
Tokias A. Politkovskajos išvadas, kurias ji tvirtino padariusi pagal Ch. Terkipajevo interviu, antradienį patvirtino ir sukilėlių prezidento Aslano Maschadovo pasiuntinys Achmedas Zakajevas.
Telefonu iš Londono jis teigė, kad sukilėlių operaciją "surengė (karo lauko vadas) Šamilis Basajevas, tačiau slaptųjų tarnybų agentai jos kontrolę perėmė dar prieš išpuolį teatre".
Pažymėdamas, kad A. Maschadovas pasmerkė įkaitų paėmimo operaciją, A. Zakajevas teigė, jog anksčiau A. Maschadovo spaudos tarnyboje dirbęs Ch. Terkibajevas tapo Federalinės saugumo tarnybos (FST) agentu.
Pasak A. Zakajevo, Ch. Terkibajevui pavyko išsmukti iš teatro prieš Rusijos specialiųjų pajėgų šturmą, per kurį teatro pastate buvo paskleistos dujos. Jos ir tapo daugelio įkaitų mirties priežastimi. Per šturmą žuvo visi čečėnų kovotojai.
Buvęs FST agentas Aleksandras Litvinenka, šiuo metu esantis Londone, duodamas interviu telefonu taip pat patvirtino šiuos "Novaja Gazeta" tvirtinimus.
Cituodamas "patikimus šaltinius žvalgybos tarnybose", A. Litvinenka teigė, kad Ch. Terkibajevas tapo išpuolį surengusios čečėnų grupės nariu ir kad jam FST pavedė "vadovauti” įkaitų paėmimo operacijai, kurios, kaip įtariama, Maskvai reikėjo siekiant laimėti laiko, kai Vakarų sostinės prabilo apie galimybes surengti derybas su separatistų vadovybe.
A. Litvinenka yra artimas iš tėvynės pasitraukusiam Rusijos verslininkui Borisui Berezovskiui, kuris FST kaltina 1999-ųjų rugsėjį surengus gyvenamųjų namų sprogdinimus, po kurių buvo pradėta antroji Rusijos pajėgų karinė intervencija į Čečėniją.
Pats Ch. Terkibajevas atmetė tokius "Novaja Gazeta" pranešimus, tvirtindamas, kad A. Politkovskajos kaltinimai yra išgalvoti.
Neigdamas žurnalistės tvirtinimus, neva jis pripažino buvęs teatrą atakavusiame čečėnų būryje, naujienų agentūrai ITAR-TASS jis sakė: "Nebuvau ten (teatre)... Neturiu nieko bendra su tuo, kas ten nutiko".
Ch. Terkibajevo teigimu, A. Politkovskajai jis tepasakė, kad "gerai pažinojo (operaciją surengusio čečėnų būrio lyderį) Movsarą Barajevą".
Įkaitų drama Maskvoje prasidėjo tuo metu, kai abi konfliktuojančios pusės - Kremlius ir A. Maschadovo separatistai - ėmė vis dažniau kalbėti apie derybų pradžią. Tačiau tuomet viso pasaulio dėmesį trims dienoms priklausė įkaitų drama, pasibaigusi kraujo praliejimu.
Daugelis Rusijos politikų, taip pat ir šalies prezidentas Vladimiras Putinas, po šios sukilėlių operacijos atšaukė be kokias nuolaidas separatistams.
AFP-BNS
