Žavusis ispanų baleto šokėjas Igor Yebra vėl Vilniuje! Vasario 28 d., sekmadienį, 18 val., L. A. Minkuso balete „Don Kichotas” jis šoks Bazilio vaidmenį.
Aukštas, elegantiškas, apoloniškai gražus Igoris Yebra visur pelno karštas publikos ovacijas. Baleto mylėtojus žavi jo talentas, puiki technika, artistizmas ir aistringas temperamentas. Neveltui kritikai jį pavadino ,,ispanų konkistadoru” baleto scenose!
Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre Igoris Yebra pirmą kartą šoko 2000-ųjų sausį, gegužę, paskui du kartus gastroliavo 2001-aisiais. Kartu su Egle Špokaite, Asta Bazevičiūte, Rūta Jezerskyte šoko baletuose „Romeo ir Džuljeta”, „Žizel”, „Don Kichotas”. Kartu su LNOBT baleto trupe 2000 m. gastroliavo Vokietijoje, 2001 m. – Japonijoje. Ir štai, po pertraukos, jo vėl sulaukėme Vilniaus scenoje.
„Abu mano tėvai visada buvo muzikos ir šokio entuziastai. Įsivaizduojate, jie net davė man Igorio vardą vien pagrindinio Borodino operos „Kunigaikštis Igoris“ veikėjo garbei. Jie taip pat įsteigė šokio mokyklą vaikams, todėl užaugau apsuptas baleto meno,“ – pasakoja Igor Yebra.
Tačiau baleto meno mokytis jis pradėjo gana vėlai, sulaukęs 16 m. Visgi garbės raštu (,,Matricula de Honor“) baigė Madrido Karališkąją konservatoriją, ir nuo 1987-ųjų iki 1996 metų Ygoris Yebra buvo garsaus Madrido Comunidad baleto trupės pagrindinis šokėjas.
Jau savo karjeros pradžioje 1991 m. jis laimėjo Eurovizijos baleto konkursą Paryžiuje. Vėliau, pačiame talento žydėjime, 1996 m. pelnė geriausio metų šokėjo prizą ,,Danza & Danza“ Italijoje, Nervyje, ir Majos Pliseckajos konkurso apdovanojimą Sankt Peterburge. 2003 m. jam buvo įteikta speciali Leonido Massine‘o premija. Tuo pačiu šis nežabotų ambicijų jaunas baskų šokėjas išsikovojo pačios reikliausios pasaulio publikos pripažinimą didžiausiuose teatruose.
„Puiki Igoro Yebra’os technika dar labiau paryškino šio artisto judesių grožį. Jis pademonstravo tokią šokio didybę, kad daugelis jį ėmė lyginti su Rudolfu Nurijevu“, – rašė kritikai.
Šiuo metu Igoris Yebra yra vienas iš pagrindinių Bordo nacionalinės operos šokėjų.
Jo repertuare gausu pagrindinių vaidmenų spektakliuose, kuriems choreografiją sukūrė H. van Manenas („Hameklavier“, „Penki tango“, „Didžioji fuga“), R. van Dantzingas („Keturios paskutinės dainos“), N. Christie („Prieš sutemstant“, „Kvartetas“), J. Linkensas („Haidno simfonija“), F. Alonsas („Karmen“), T. Mendezas („Munecos“), W. Forshyte‘as („Viduryje“).
I. Yebra taip pat šoko pagrindinius vaidmenis tokiuose spektakliuose, kaip „Žizel“ (Perrot-Corallis, A.Alonsas, D. Deane‘as, C. Jude‘as), „Don Kichotas“ (Petipa-Gorskis, Vasiljevas, C. Jude‘as), „Bajaderė“ (Petipa, N. Makarova), „Šopiniana“, „Ugnies paukštė“, „Rožės spektras“ (Fokine‘as), „Bizantinas ir Džuljeta“ (Cranco, V. Vassilievas, A. Amodio, C. Fracci), „Silfidė“ (A. Bournonvillis), „Gulbių ežeras“ (Petipa-Ivanovas, G. Samsova, C. Jude‘as, P, Chalmeris, V. Nebrada), „Miegančioji gražuolė“ (Petipa, G. Samsova, C. Jude‘as), „Kopelija“ (Saint- Lionas, A. Alonso, C. Jude‘as), „Pelenė“ (S. Bounafoutas); „Spragtukas“ (Ivanovas, A. Amodio, C. Jude‘as), „Ikaras“, „Baltoji siuita“ (S. Lifaras), „Trikampė“ (L. Massine‘as), „Adaggieto“ (O.Araizas), „Graikas Zorba“ (L. Massine‘as), „Ivanas Rūstusis“ (I. Grigorovičius), „Tema ir variacijos“, „Allegro Brillante“, „Sonatina“, „Baroque Concerto“, „Kam rūpi“ (G. Balanchine‘as) ir kituose.
Nemažai choreografų pritaikė savo kompozicijas būtent šiam šokėjui. Ryškiausi tokio bendradarbiavimo pavyzdžiai – R. Hyndas (Princo vaidmuo „Spragtuke“), M. G. Garofiolli (Albrechtas „Žizel“, Basilis „Don Kichote“), V. Nebrada (Zygfridas „Gulbių ežere“), S. Gianetti (Valentinas „Il due gentilumini di Verona“), M. va Hoecke (Rinaldas balete „Užburtas miškas“), L. Massine‘as (Jėzus Kristus „Laudes evangelis“), V. Ullate („Arraigo“, „De Triana a Sevilla“, „Amor Brujo“), M. Granero („Dafnis ir Chloja“, „Tango“), L. Buy („Makbetas“, „Vasarvidžio nakties sapnas“), P. Chalmeris („Vienuolė“, „Čigonė“), C. Jude‘as (Basilis „Don Kichote“), S. Simonas („Carmina Burana“), Ana M. Stekelman („Felicitas“).
Igor Yebra bendradarbiavo su Australijos baletu (pastovus kviestinis solistas 1997–1998 m. sezono metu), nacionaliniais Kubos, Ufos, Vengrijos, Lietuvos ir Venesuelos baletais, taip pat Kremliaus, Škotiškuoju baletais, Neapolio teatru „San Carlo“, Milano „La Scala“, Leipcigo operos baleto trupe, Limožo, Nicos, Julio Boccos Argentinos baletu. Šokėjas taip pat aktyviai dalyvauja įvairiuose gala koncertuose geriausiose pasaulio teatrų salėse.
2002 m. gruodį C. Jude‘o vadovaujama Bordo nacionalinė opera pakvietė šokėją atlikti Princo vaidmenį balete „Miegančioji gražuolė“, vėliau jis šoko baletuose „Triragis“, „Ikaras“, „Sekstetas“, „Baltoji siuita“, „Spragtukas“, „Žizel“, „Kopelija“, „Gulbių ežeras“ ir „Don Kichotas“. Šiuo laikotarpiu Igoris Yebra kartu su Bordo Nacionaline opera dalyvavo Edinburgo festivalyje, Sankt Peterburgo Marijos teatre, Paryžiaus „Chatelet“ teatre, taip pat Budapešto, Ispanijos ir Italijos teatruose. 2006m. gruodžio 31d. I. Yebra tapo vyriausiuoju Bordo Nacionalinės operos šokėju.
Nuo 2002 m. I. Yebra taip pat bendradarbiauja su Carlos Fracci vadovaujama Romos opera, gastroliuoja Italijoje ir kitose Europos šalyse.
2006 m. jis atidarė savo šokio mokyklą Bilbao (Ispanija), o spalio 2008m. – ir Amurrio mieste.
Retkarčiais Igor Yebra kuria choreografiją operos spektakliams („Traviata“, „Karmen“, „Aida“, „Ponas Bruskino“, „Tėvas Arrupe“), taip pat yra sukūręs choreografiją baletams „Karmen siuita“, „Spragtuko siuita“, „Gulbė“.
Pats Igor Yebra sako, jog savo menui atiduoda viską ką turi savyje, įvilkdamas tai į svajonės, magijos, fantazijos, efemeriško pasaulio rūbą, kur nelieka vietos kasdieniniams rūpesčiams.
“Nenoriu būti baleto funkcionieriumi, kurio pilnos baletų trupės.”
„Mes, menininkai, esame labai jautrūs žmonės - dėl šios priežasties kartais jaučiamės taip, lyg būtume labai arti Dievo. Tačiau būna ir taip, kad tampame pernelyg susitelkę į save, ir tuomet galvojame tik apie savo gerovę.“
„Man patinka darbai, o ne pažadai. Man patinka, kai žmonės kažko imasi. Taip pat, man labai svarbus tikėjimas. Tikėjimas, kuris kartu yra ir viltis. Negaliu suprasti, kaip žmogiška būtybė gali egzistuoti be vilties, nes man asmeniškai viltis yra visko pagrindas. Viltis gimsta iš tikėjimo ir yra išreiškiama per meilę.“
„Turime suvokti, kad pasaulis, kuriame gyvename, priklauso mums visiems - kartu mes privalome ieškoti taikos, harmonijos ir lygybės,“ – pasakoja Igor Yebra.
Vienas žymiausių XX amžiaus baleto artistų Vladimiras Vasiljevas, susižavėjęs ispanų šokėju ištarė: ,,Igor Yebra - tai liepsna scenoje!” Toks apibūdinimas itin svarus, kai laukiame Igor’o Yebra‘os šokamo Bazilio.
