Gabija Narušytė, Ramūnas Grumbinas, LRT radijo laida „Ryto garsai“
Klausimas, kaip apsisaugoti nuo vabzdžių, kyla kone kiekvienam, kas vasarą leidžia gamtoje. Tačiau vienus vabzdžiai tik erzina, o kitų sveikatai kelia rimtą pavojų. Sveikatos specialistai perspėja, kad pavojingiausi yra vapsvų, širšių, kamanių ir bičių įgėlimai, nes gali sukelti stiprią alerginę reakciją, ir pasekmės gali būti liūdnos.
„Įgėlus vabzdžiui, alerginė reakcija prasideda po dviejų minučių ir kyla anafilaksinis šokas. Anafilaksinis šokas prasideda bronchų spazmu, patinsta gerklos, žmogus pradeda dusti, sustoja kvėpavimas, pradeda mėlynuoti oda, krinta arterinis kraujo spaudimas ir žmogų gali ištikti koma“, – sako Klaipėdos visuomenės sveikatos biuro specialistė Viktorija Ričkutė.
Žmonėms, kurie žino, kad yra alergiški vabzdžių įkandimams, ji pataria visada su savimi turėti vaistų nuo alergijos ir vienkartinių švirkštų su adrenalinu. O ir visiems kitiems, norintiems apsisaugoti nuo vabzdžių, specialistė rekomenduoja gamtoje nedėvėti ryškių drabužių, vengti kvepalų ir kvapnios kosmetikos.
– Ponia Ričkute, skelbiama, kad liepos 15 d. Šventojoje, pjaudamas žolę, vyras, spėjama, užkliudė širšių lizdą ir vabzdžiai jį sugėlė. Ar patvirtinta, kad žmogus mirė būtent nuo širšių įkandimo?
– Būtent šios situacijos mes nesame nagrinėję, tačiau galėčiau tą atvejį pakomentuoti taip, kad širšės savo lizdus kartais pradeda sukti netgi žemėje ar žemės paviršiuje. Tada kyla labai didelė rizika tiems, kurie, tarkime, pjauna žolę. Greičiausiai šiam žmogui įgėlė ne viena širšė, be to, jis galėjo būti alergiškas vabzdžių įgėlimams.
– Skaičiau, kad medikai atvyko palyginti greitai, bet žmogaus išgelbėti nepavyko. Jei prasideda alerginė reakcija, pasekmės gali būti tokios tragiškos?
– Taip. Įgėlus vabzdžiui, alerginė reakcija prasideda po dviejų minučių ir kyla anafilaksinis šokas. Anafilaksinis šokas prasideda bronchų spazmu, patinsta gerklos, žmogus pradeda dusti, sustoja kvėpavimas, pradeda mėlynuoti oda, krinta arterinis kraujo spaudimas ir žmogų gali ištikti koma. Būtent šiuo atveju labai svarbu suteikti pirmąją pagalbą.
Kalbant apie šį liūdną įvykį, galima pasakyti, kad, jeigu žmogų ištinka anafilaksinis šokas, pirmiausia reikėtų iškviesti greitąją medicinos pagalbą, o kol ji atvažiuos, nukentėjusįjį paguldyti pakeliant kojas aukščiau arba pusiau pasodinti. Jam negalima judėti, nes tai gali sukelti staigią mirtį. Jeigu pastebite, kad žmogus neteko sąmonės arba nustojo kvėpuoti, reikia pradėti jį gaivinti.
Žmonės, kurie žino, kad yra alergiški vabzdžių įkandimams, visada su savimi turėtų turėti vaistų nuo alergijos ir vienkartinių švirkštų su adrenalinu.
– Kaip aplinkiniams pastebėti, kad prasidėjo tokia stipri alerginė reakcija?
– Žmogus dažniausiai pradeda dusti, dažniau kvėpuoti, pradeda mėlynuoti oda. Taip pat jis gali nualpti.
– Sakote, kad tie, kurie alergiški, turi turėti medikamentų. Kaip sužinoti, ar esi alergiškas?
– Jeigu nežinote, ar esate alergiškas vabzdžių įgėlimams, reikia kreiptis į gydytoją alergologą imunologą ir išsitirti. Jeigu žmogus alergiškas, būtina visada turėti vaistų nuo alergijos, saugoti save.
– Ar dažnai ištinka tokios alerginės reakcijos?
– Visuomenės sveikatos biuras tokių duomenų nerenka, bet galima sakyti, kad tai pavieniai atvejai. Kiekvieną vasarą tikrai būna vienas kitas toks atvejis, bet tai nėra masinis reiškinys. Dažnai taip nutinka dėl to, kad žmogus nežino, jog yra alergiškas, ir negali apsisaugoti arba paprasčiausiai jam nesuteikiama reikalinga pagalba.
– Klausytoja teiraujasi, kodėl Lietuvos vaistinėse negalima nusipirkti adrenalino vienkartiniuose švirkštuose?
– Jeigu tų vaistų vienkartiniuose švirkštuose negalima įsigyti vaistinėse, reikėtų kreiptis į šeimos gydytoją ir problema būtų išspręsta.
– Kokia vaikų reakcija į tokius įkandimus? Ar jie reaguoja kitaip?
– Vaikų reakcija tokia pati, kaip ir suaugusiųjų, ir priklauso nuo to, ar vaikas alergiškas, ar ne. Paprastai įkandimas pasireiškia tik paraudimu ir niežėjimu – tada pakanka vaistų, mažinančių skausmą ir patinimą. Reikėtų ant tos vietos uždėti šaltą kompresą. Jei paraudimas, patinimas nedidelis, medikų pagalbos neprireikia.
– Ar žmogus visada gali spėti susileisti vaistų?
– Taip, gali būti, kad pats žmogus nepajėgs to padaryti, todėl reikia, kad jo problemą žinotų draugai, artimieji – prireikus jie galės padėti.
– Galbūt galite apibendrinti ir pasakyti pagrindinius dalykus, kaip galima išvengti susidūrimo su vabzdžiais?
– Tai paprasti patarimai. Tarkim, nesilankyti tose vietose, kur gausu bičių, pavyzdžiui, arti avilių, gausiai žydinčiose pievose ir soduose. Išvykus į gamtą, nedėvėti ryškių drabužių, vengti naudoti kvepalus, kosmetiką, kvapnias odos ir plaukų priežiūros priemones.
Jei vykstate į gamtą, maistą ir gėrimus būtina laikyti sandariai, nepalikti nepridengtų gėrimų, vaisių ar saldumynų. Reikia įspėti vaikus, kad jie neliestų jokių ropojančių vabzdžių, neskintų gėlių. Svarbu vengti jiems leisti valgyti ledus, vaisius, gerti saldžiuosius gėrimus.
Jei aplink pradeda dūgzti bitės, vapsvos ar širšės, nereikia jų baidyti mosikuojant rankomis, nes jos išsigąsta ir gindamosi nori įgelti. Geriau pabūti ramiai, atsargiai atsitraukti, kitu atveju ranka užsidengti veidą ir susiriesti – tada žmogus atrodys mažesnis ir jos mažiau bijos bei mažiau puls.
