- Tapote naujo TV3 projekto „Vilnius gyvai“ vedėja. Kokie įspūdžiai po pirmųjų filmavimų?
- Labai džiaugiuosi šiuo projektu ir tuo, kad galėjau tapti jo dalimi. Mažais žingsneliais nestandartas tampa standartu. Filmuojame netradicinėje erdvėje – prekybos ir pramogų centre, todėl visi praeiviai mus mato kaip ant delno. Pasirinktos temos taip pat ne visada patogios, bet visada aktualios. Mano kolegos Rimo Bružo pašnekovai – tai žmonės, kurių įdomu klausytis.
- Koks naujasis televizijos sezonas jums?
- Gera sugrįžti. Akivaizdu, kad šis sezonas bus kupinas staigmenų ir labai darbingas…
- Ar vis dar jaudinatės prieš filmavimus?
- Jaudulį jaučiu prieš kiekvieną filmavimą. Tikrai! Prieš užsidegant raudonai kameros lemputei, atrodo, širdies ritmu tvinksi visas kūnas. Bet tuomet pamatau raudoną šviesą ir nelieka laiko galvoti apie savo nerimą. Svarbiausia nepasiduoti jauduliui, nes gali tapti nevaldomas. Turiu valdyti situaciją ir neleisti jauduliui valdyti manęs. Graužtis dėl padarytų klaidų galima ir po filmavimo, bet tik tam, kad vėliau jų nekartoti. Tačiau juk yra montažas arba anonsas. Televizija mano gyvenime – kaip tolimas giminaitis, kuris nuolatos užsuka į svečius neperspėjęs. Ir dažniausiai tuomet, kai nesutvarkyti kambariai (juokiasi). Prieš priimdama kiekvieną pasiūlymą turiu iš naujo perdėlioti dienotvarkę ir prioritetus, nes jau žinau, ką reiškia dirbti televizijoje bei kiek laiko reikia skirti kiekvienam projektui. Tačiau darbas įsijungus kamerai – tik labai slidi ledkalnio viršūnė.
- Dar mokydamasi mokykloje daug sportavote. Ar dabar randate laiko sportui?
- Šiuo metu vienintelė mano sportinė veikla – bėgimas, kuris yra net ne sportas, o veikiau meditacija. Nedalyvauju maratonuose, nesu nubėgusi daugiau negu 10 km. Labai gera pravėdinti galvą sostinės Vingio parke. Kai atsibosta maršrutai ten, bėgu Neries pakrante. Toks tas mano laikas sau...
- Vėl tapote šviesiaplauke. Sakoma, pakeista šukuosena reiškia kardinalius pokyčius moters gyvenime...
- Neteikiu didelės reikšmės šiam pasikeitimui. Tiesiog norėjau naujų spalvų. Už tai atsakingas Kęstas Rimdžius, kuris kartais netgi su manimi pasitaria prieš keisdamas man šukuoseną. Daug metų nesikišu į šiuos procesus ir visiškai pasitikiu jo sprendimais. Tik su rezultatu kartais būna sunku susigyventi. Vis nustembu pamačiusi save veidrodyje: „Ei! Kas ta gerai atrodanti mergina?“ (juokiasi).
- Prisiminus jūsų karjeros pradžią „Olialia“ projekte ir ilgus šviesius plaukus, atrodo, pasikeitėte kardinaliai. Kodėl nusprendėte keisti įvaizdį?
- Visi mano įvaizdžiai formavosi labai natūraliai. Kiekvienam, ko gero, teko eksperimentuoti su savo išvaizda. Aš taip pat nesu išimtis. Pokyčius paskatino aplinka ir žmonės, kurie mane supo. Šiandien esu patenkinta tiek savo eksperimentais, tiek dabartine išvaizda, nes tik bandydama galiu atsirinkti, kas tinka, o kas – ne.
- Buvusi seksualia mergaite dabar tam tarsi priešinatės. Tiesa?
- Ir man teko patirti tą gyvenimo etapą, kai jaučiau poreikį pritapti, netgi susitapatinti su banda. Galbūt užaugau? Išmokau gerai jaustis būdama pati su savimi ir po grimo sluoksniu neslėpti savo defektų. Supratau, kad tai nėra išvaizdos brokas, o tiesiog saviti bruožai, kurie ir išskiria mane iš minios. Aš neatitinku standartinių grožio konkursų kriterijų. Tačiau kai suprantu, kad tai – ne mano silpnoji, o stiprioji pusė, turėdama tokį kūną jaučiuosi puikiai. Juk jį turėsiu visą gyvenimą. Žinoma, galiu tobulintis, tačiau nedrįstu. Bijau! O jei padarys dar blogiau (juokiasi)?
- Žinomumas labiau padeda gyvenime ar kenkia?
- Kaip sakė Woody Allenas, jeigu gyvenime turi galimybę rinktis, geriau būti žinomu žmogumi. Reikia išmokti tuo žinomumu pasinaudoti. Tik svarbu nepiktnaudžiauti, nes būtent tada jis pradės kenkti.
- Ar yra dalykų, kurių šiandien gailitės?
- Būtų kvaila gailėtis to, ko negali pakeisti. Galbūt yra dalykų, kuriais nesididžiuoju, tačiau jei nebūtų karjeros pradžios, veikiausiai nebūtų ir pačios karjeros.
- Kaip pavyko išmokti nereaguoti į šou pasaulio skandalus ir apkalbas?
- Niekada nesukau dėl to galvos. Visada stengiausi nepainioti asmeninio gyvenimo ir šou pasaulio. Pastarasis man – tik mėgstamas darbas, o ne gyvenimo būdas arba laisvalaikis. Tai – toks pats darbas, kaip ir bet kuris kitas. Ateini, padarai, atlieki užduotis ir išeini.
- Kaip manote, ar visuomenėje susiformavusi teisinga nuomonė apie jus?
- Jeigu pasakysiu, kad nesu tokia bloga, kokią mane piešia žiniasklaida, vis tiek nepatikėsite, tiesa? (juokiasi). Kai matau, kad žmogus turi išankstinę nuomonę, jos nesistengiu pakeisti. Daug lengviau leisti tikėti tuo, kuo jis nori tikėti arba, dar blogiau, jau tiki, negu stengtis pakeisti žmogaus požiūrį. - Didžiausias gyvenimo iššūkis, kurio imtumėtės net nedvejodama...
- Iššūkius duoda pats gyvenimas, lieka tik su jais susitvarkyti. Kol kas sekasi neblogai. Nors ką čia slėpti... būna dienų, kai noriu pasislėpti po antklode ir neišlįsti. Reikia ir tokių dienų. Kartais tiesiog būtina nuo visko atsiriboti.
-Mėgstate gaminti. Tai – labai moteriška ir praverčia kuriant šeimą. Ar pagalvojate apie ją?
- Kuriant šeimą, maisto gaminimo įgūdžiai tikrai nėra pagrindinė savybė, kuri gali sukurti ir išsaugoti gerus santykius. Turiu tų savybių ir daugiau. Antraip tektų gaminti didesnes porcijas... - Turite širdies draugą?
- Esu įsimylėjusi savo darbą.
- Esate uždaras žmogus?
- Bet kokie santykiai su kitu žmogumi reikalauja laiko ir nuolatinių pastangų. Draugai yra ne tik tam, kad su jais smagiai leistume laiką. Tai daryti galima ir ne su tokiais artimais žmonėmis. Tikri bičiuliai visada palaikys. Netgi tuomet, kai sunku suprasti, ar reikia pateisinti ir palaikyti, o galbūt pasakyti „ar aš tau nesakiau?“ Gera žinoti, kad kitas žmogus tą patį padarys dėl tavęs. Ar daug tokių žmonių gali būti? Nemanau... Neįmanoma tiek pat dėmesio skirti daugiau negu penkiems žmonėms. Neturiu ir jokio naminio gyvūnėlio, nes tai būtų nesąžininga jo atžvilgiu. Jie gražūs ir mieli, bet nėra tik interjero detalės. Turėdamas gyvūną tampi atsakingas už jo likimą.
- Kokios žmogiškos savybės jums svarbiausios?
- Svarbiausia – žmogiškumas ir empatija. Manau, turiu šias savybes ir labai jas vertinu. Tačiau neretai jos tik apsunkina būtį. Nesmerkiu tų, kurie šių savybių neturi. Priešingai – kartais net pavydžiu. Gyvenime tenka sutikti daug žmonių. Toks mano darbas. Tačiau ne visada juos turiu įsileisti į savo gyvenimą. Tapome vartotojais visomis prasmėmis. Mus supa ne tik greitasis maistas, greita mada, bet ir santykiai su žmonėmis tapo greito vartojimo: susitikti, pasiimti, ko reikia iš konkretaus žmogaus, ir judėti prie kito. Reikia ne tik mums, bet ir iš mūsų. Tai paviršutinis bendravimas, kurio pilnos gatvės ir barai. Aš mieliau savo laiką skiriu jau patikrintiems žmonėms.
- Ko šiandien palinkėtumėte sau?
- Aukštakulnių, kurie nesukeltų pėdų skausmo (juokiasi). Filmuodamasi apie tai labai dažnai pagalvoju...
Dosjė
Gimimo data ir vieta – 1989 03 03 Kaunas.
Amžius – 26 m.
Zodiako ženklas – Žuvys.
Šeiminė padėtis – netekėjusi.
Karjera: 2010 m. tapo ketvirta grupės „YVA“ nare. 2011 m. pabaigoje, iširus pastarajai grupei, jos narės subūrė naują merginų grupę „ŠarkA“ ir Vilniaus „Šachmatinį“ chorą. TV3 televizijoje vedė laidą „Puikusis šou“, loteriją „Taip arba ne“, vaidino laidoje „Dzin“, „Lietuvos ryto“ televizijoje su Gyčiu Šapranausku vedė laidą „Griūk negyvas“. Šiuo metu veda televizijos laidą „Vilnius gyvai“ ir dainuoja grupėje „ŠarkA“. Taip pat dirba radijo stotyje „Lietus“ ir savireklamos vadybininke M-1 radijo stočių grupėje.
Karolina Marcinkevičiūtė, savaitraštis „Prie kavos“, www.priekavos.lt
